Alternatyviosios medicinos paslaugoms bus keliami kokybės ir saugumo reikalavimai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė ir Vyriausybei teikia svarstyti papildomosios ir alternatyviosios medicinos projektą, kuriuo pirmą kartą Lietuvos istorijoje būtų reglamentuota ši medicinos sritis. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros praktikos, „netelpančios“ į klasikinės medicinos sampratą, pagaliau bus aiškiai apibrėžtos ir turės atitikti keliamus aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus.

Reklama

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šiuo metu tokią sveikatinimo veiklą vykdantieji ją pristato kaip švietėjišką, kūno puoselėjimo, sveikatinimo. O tai klaidina vartotojus, nes tampa sudėtinga atskirti, kurios praktikos yra skirtos sveikatinimui, o kurios ne. Tad turi būti labai aiškiai atskirta, kad tokios praktikos, kaip delfinų terapija, arklių terapija, gydymas dėlėmis, akupunktūra ir kitos netradicinės ir alternatyvios medicinos formos yra laikomos sveikatinimo paslaugomis.

„Dažnai pasitaiko, kad tais atvejais, kai paslaugos būna suteikiamos sėkmingai, jos teikėjas savo paslaugas pristato kaip sveikatinimo veiklą, tačiau nesėkmės atvejais, kai žmonės patiria žalą, šios paslaugos interpretuojamos kaip nepriskiriamos sveikatinimo paslaugoms. Taip tikrai neturi būti, o kiekvienas žmogus turi žinoti, kokią paslaugą jis perka ir kokios pasekmės gali būti“, – sako ministras A. Veryga.

Tad pirmiausia planuojamu papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros reglamentavimu siekiama, kad paslaugos vartotojas, kuris dėl savo sveikatos negalavimų nori padėti sau, nevartojant tablečių, ieškant papildomų alternatyvių savo sveikatos stiprinimo, gerinimo ar atstatymo metodų ar būdų, gautų saugias ir kokybiškas, paslaugas. Ir kiekvienam žmogui būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios ne.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigia, kad šiuo įstatymo projektu yra siekiama, kad papildomajai ir alternatyviajai sveikatos priežiūros veiklai priskirtinas paslaugas teiktų kompetentingi sveikatos priežiūros specialistai, įgiję tam būtiną kvalifikaciją.

„Tai pat labai svarbu, kad paslaugos teikėjai, laikytųsi visų šiai veiklai plėtoti planuojamų nustatyti šios veiklos paslaugų teikimo ir visuomenės sveikatos saugos (higienos normų ) reikalavimų. Taip siekiama užtikrinti, kad vartotojus pasiektų teisinga, neklaidinanti, aiški ir išsami informacija apie papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų reikšmę žmogaus sveikatai“, – sako viceministras A. Šešelgis.

Numatoma reglamentuoti tik tas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti galimai didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai.

Taip pat ateityje papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugas teikiantys asmenys turės įgyti tam reikiamą išsilavinimą, o juos rengiančioms mokslo institucijoms rekomenduojama rengiant mokymo programas pasitelkti ir atitinkamų asociacijų atstovus, turinčius ilgametę šios veiklos praktinę patirtį.

Pastaruoju metu viešosiose erdvėse vis daugiau ir daugiau reprezentuojama teigiamas šios veiklos paslaugų poveikis žmogaus sveikatai, kas paskatina visuomenės didesnį domėjimąsi ir naudojimąsi papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugomis. Tad valstybės institucijoms, atsakingoms už visuomenės sveikatos priežiūrą, tampa svarbus uždavinys, siekiant išvengti didėjančios užkrečiamų ligų, infekcijų bei nepageidaujamų psichologinės savijautos, emocinės sveikatos pasikeitimų rizikos, parengti priemones, padedančias užtikrinti ne tik šios veiklos paslaugų kokybę, bet ir saugumą. Tad šiuo klausimu visi sprendimai turi būti pagrįsti mokslu ir racionaliu protu.

Be to, atkreipiame dėmesį, kad papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų susimokėti patys.