Kiek kilogramų sveria darbuotojo sveikata? Kada pasakyti „Ne“

Į teisininkę kreipėsi skaitytojas. Kurjeris. Klausimas labai žemiškas, bet aktualus ne tik kurjeriams. Jis svarbus sandėlių, prekybos, statybų, logistikos, gamybos, medicinos, paslaugų sektoriaus darbuotojams – visiems, kuriems darbe tenka kelti, nešti, stumti ar tempti sunkius daiktus. 

Teisininkės, mediatorės, lektorės Raimondos Joskaudienės komentaras

Skaitytojas klausia: darbdavys nurodo pristatyti siuntas iki 31,5 kg, tačiau darbuotojas žino, kad vyrams rankomis keliamiems kroviniams taikomi ribojimai. Ar jis gali atsisakyti kelti tokį svorį? Ar už tai galima atleisti?

Pirmas svarbus dalykas: 31,5 kg siunta nereiškia, kad vienas darbuotojas privalo ją nešti rankomis

Tai, kad siunta priimama vežti, dar nereiškia, kad darbuotojas turi ją vienas rankomis kelti, nešti laiptais, tempti per kiemą ar krauti į automobilį bet kokiomis sąlygomis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos teisėje svarbus ne vien skaičius ant siuntos etiketės. Vertinama, kaip krovinys tvarkomas: kokiame aukštyje keliamas, kaip toli laikomas nuo kūno, ar reikia lenktis, suktis, nešti laiptais, ar yra pagalbinės priemonės, ar darbuotojas apmokytas, ar darbas realiai saugus.

Antras svarbus dalykas: „25 kg vyrui“ nėra universalus leidimas

Dažnai sakoma: „vyrui galima kelti iki 25 kg“. Tačiau tai nėra taip paprasta.

Pagal dabartinį reguliavimą nebėra vieno visiems atvejams taikomo fiksuoto svorio. Vertinama konkreti situacija. Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad, atsižvelgiant į krovinio kėlimo aukštį ir atstumą nuo darbuotojo kūno, reglamentuojamas svoris svyruoja:

• moterims – nuo 3 iki 16 kg;
• vyrams – nuo 5 iki 25 kg.

Vadinasi, 25 kg yra ne „visada galima“, o tik didžiausia ribinė reikšmė tam tikromis sąlygomis. Jeigu krovinys laikomas toliau nuo kūno, keliamas nepatogiai, virš pečių, nuo žemės, pernešamas laiptais ar keliant reikia suktis – saugi riba gali būti gerokai mažesnė.

Trečias svarbus dalykas: darbdavys privalo organizuoti darbą saugiai

Darbdavio pareiga nėra tik pasakyti: „paimk ir nunešk“.

Darbdavys turi įvertinti profesinę riziką, instruktuoti darbuotoją, apmokyti saugiai dirbti, numatyti pagalbines priemones ir organizuoti darbą taip, kad darbuotojas nebūtų verčiamas rizikuoti sveikata.

Tai gali reikšti labai praktiškus sprendimus: vežimėlį, keltuvą, antrą darbuotoją, kitokį krovinio pakrovimą, siuntos išskaidymą, pristatymo tvarkos pakeitimą ar aiškią instrukciją, kaip tokios siuntos turi būti tvarkomos.

Ar darbuotojas gali atsisakyti kelti per sunkų krovinį?

Taip, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat jeigu jis nėra apmokytas saugiai atlikti darbą arba nėra suteiktos reikalingos apsaugos ar pagalbinės priemonės.

Tačiau labai svarbu: atsisakymas turi būti pagrįstas ir tinkamai įformintas. Darbuotojui nereikėtų tiesiog mesti darbo ar konfliktuoti žodžiu. Tinkamiausia – nedelsiant raštu informuoti vadovą arba žodžiu, jei daromas įrašas, kodėl atsisakoma kelti konkretų krovinį.

Pavyzdžiui:

„Informuoju, kad paskirta siunta sveria 31,5 kg. Prašau nurodyti saugų šios siuntos tvarkymo būdą, skirti pagalbinę kėlimo / transportavimo priemonę arba antrą darbuotoją. Kol nėra sudarytos saugios sąlygos, atsisakau kelti šį krovinį rankomis, nes kyla rizika mano saugai ir sveikatai.“

Ar už tokį atsisakymą galima atleisti?

Jeigu atsisakymas pagrįstas realia rizika saugai ir sveikatai, jis negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu. Tai reiškia, kad vien dėl tokio pagrįsto atsisakymo darbuotojo atleidimas būtų teisiškai labai abejotinas.

Tačiau yra ir kita pusė: jeigu darbuotojas atsisako dirbti be aiškios priežasties, nepraneša raštu, savavališkai neatlieka darbo funkcijų arba atsisakymas vėliau pripažįstamas nepagrįstu, gali kilti darbo ginčas ir neigiamos pasekmės pačiam darbuotojui.

Todėl svarbiausia taisyklė: ne tyliai kentėti ir ne konfliktuoti, o veikti raštu, aiškiai ir pagrįstai.

Ką darbuotojui verta padaryti?

Pirmiausia, pasitikslinti, ar įmonėje yra krovinių tvarkymo rankomis instrukcija ir ar darbuotojas su ja supažindintas. Antra, paprašyti nurodyti, kaip saugiai tvarkyti konkrečią sunkesnę siuntą. Trečia, jeigu krovinys akivaizdžiai viršija saugias ribas arba nėra pagalbinių priemonių, apie atsisakymą kelti krovinį pranešti raštu. Ketvirta, saugoti žinutes, užduotis, siuntos svorio duomenis, nuotraukas, maršruto informaciją. Jei daromas spaudimas – kreiptis į darbuotojų atstovą, darbuotojų saugos specialistą, Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją.

Darbuotojo nugara nėra darbo priemonė, kurią galima pakeisti nauja. Darbo našumas negali būti kuriamas darbuotojo sveikatos sąskaita.