Aktyvų laisvalaikį vasarą lydintys susižeidimai: kaip prižiūrėti žaizdas?

Sugrįžę vasariški orai šį ilgąjį savaitgalį kviečia išlįsti iš namų ir užsiimti aktyvesne veikla. Aktyvus laisvalaikis išties gali pagerinti nuotaiką ir padėti ilsinant mintis nuo darbų, tačiau kartais nepavyksta išvengti ir niekada nelaukiamų susižeidimų. Kaip pasirūpinti žaizdomis ir ko susižeidus pirmiausiai reikėtų ieškoti savo namų vaistinėlėje?

Reklama

Dažniausi susižeidimai

Nubrozdinimai, nusideginimai ir įsipjovimai – tai vieni dažniausių susižeidimų, dėl kurių šią vasarą aktyvaus laisvalaikio mėgėjai lankosi vaistinėse.

„Prasidėjus vasarai išties padaugėjo klientų, besikreipiančių dėl nusibrozdinimų nukritus nuo dviračio ar paspirtuko, nusideginus grilinant maistą ar įsipjovus sodininkaujant. Artėjant ilgajam savaitgaliui skatiname žmones užbėgti nelaimei prieš akis ir pasikartoti žinias, kaip prižiūrėti žaizdas, bei pasitikrinti, ar jų namų vaistinėlėje yra būtiniausios pirmosios pagalbos priemonės“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.

Ką daryti susižeidus?

Atsiradus net mažiausiai žaizdai visų pirma svarbu ją nuplauti po tekančiu vandeniu, švelniai nusausinti ir dezinfekuoti specialiomis priemonėmis, o tam galioja viena paprasta taisyklė.

„Tiesiai ant žaizdos pilti dezinfekcines priemones galima tik esant negiliai žaizdai, pavyzdžiui, nubrozdinimui, o esant sunkesniam sužeidimui, reikėtų dezinfekuoti tik žaizdos kraštus, antraip galima suerzinti žaizdą, pažeisti audinius ir gijimas bus tik sunkesnis“, – pataria E. Ramaškienė.

Žaizdos gijimas

Jei žaizda švari, vaistininkė pataria pleistrą ar tvarstį keisti vieną kartą per parą ir naudoti specialius tepalus, o nakčiai naudinga leisti žaizdai pailsėti nuo priemonių ir ją tik pridengti švariu tvarsčiu.

„Taip į žaizdą lengviau pateks oras ir ji greičiau gis“, – paaiškina E. Ramaškienė ir palikti visai neaprištas rekomenduoja tik jau apgijusias žaizdas, ant kurių užsidėjęs šašas.

Kaip išvengti komplikacijų?

Vaistininkė pasakoja, kad neatsakingai prižiūrint žaizdą, jos nedezinfekuojant, rečiau nei kartą per parą keičiant tvarsčius ar nesaugant nuo aplinkos poveikio kyla komplikacijų grėsmė, kurios gali išplisti ir pažeisti gilesnius audinius – raumenis, kaulus ar net užkrėsti kraują.

„Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas – pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. O neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu – sepsiu, kuris pasireiškia kūno temperatūros sumažėjimu, bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu“, – įspėja farmacininkė ir pamačius bet kokius pakitimus žaizdoje pataria kreiptis į gydytoją.

Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo komplikacijų – prieš liečiantis prie žaizdos, kruopščiai nusiplauti rankas, užtikrinti, kad į ją nepatektų bakterijų, taip pat saugoti nuo šiurkštaus sąlyčio su aplinka.