Akių chirurgės iš Lietuvos greitai užsitarnavo švedų pasitikėjimą

Atsipalaidavę, bet labai pareigingi ir planuojantys savo laiką. Taip akių klinikos „Lirema“ gydytojai apibūdina savo pacientus Švedijoje. Prieš trejus metus akių chirurgijos kliniką Stokholme atidarę lietuviai jau užsitarnavo švedų pasitikėjimą – čia atliko kelis šimtus regos korekcijų lazeriu.

Reklama

Atsakingi vietos bendruomenei

Įsikurti Stokholme, dar vadinamame Skandinavijos sostine, didžiausią akių chirurgijos tinklą Lietuvoje išvysčiusiems medikams prireikė kiek daugiau nei metų. Pirmiausiai jie net keletą mėnesių užtruko aiškindamiesi, ką turi padaryti, kad galėtų čia įkurti kliniką, kol galiausiai suprato, kad viskas gerokai paprasčiau nei atrodo.

„Jei gydytojas turi gydytojo licenciją, o mūsų Švedijoje dirbančios gydytojos turi, tai ir visi reikalavimai. Kitaip tariant, specialistas atsako savo vardu ir savo licencija. Manoma, jei žmogus paaukojo dešimt metų, kol įgijo teisę verstis gydytojo praktika, jis nerizikuos savo licencija teikdamas abejotinos kokybės paslaugas“, - aiškino akių klinikos vadovas Mindaugas Socevičius.

Jis turėjo vykti į ne vieną susitikimą su Stokholmo centre klinikai nuomojamų patalpų savininkais ir namo bendrija bei įrodyti, kad klinika yra finansiškai stabili, socialiai atsakinga, turi ilgametę ir patikimą medicininių paslaugų teikimo patirtį.

Po operacijų skubėjo namo

Trys akių gydytojos: Lina Socevičienė, Rasa Jankauskienė ir Simona Stech į Švedijos sostinę Stokholmą skrenda keletą kartų per mėnesį. Lietuvės medikės šiandien džiaugiasi drauge su gerai po operacijų matančiais pacientais ir jų pasitikėjimu, tačiau darbo pradžia nebuvo lengva.

“Būdavo sunku po operacijos išvykti namo ir palikti pacientą – slėgė didelė atsakomybė. Juk išskrisdavau ir užrakindavau klinikos duris. Žinoma, pacientai turėjo mano telefono numerį, bet aš juk būdavau toli”, - sakė pirmoji operuoti akinių atsikratyti trokštančius pacientus Švedijoje pradėjusi gydytoja L.Socevičienė. Visos regos korekcijos operacijos pavyko puikiai ir grįžus į Lietuvą jai neteko sulaukti sunerimusių švedų skambučių.

Šiandien lietuviškoje klinikoje Stokholme nuolatos dirba vietinė optometristė, kuri konsultuoja ir ruošia pacientus operacijoms bei yra visada pasiruošusi padėti iškilus bet kokiems klausimams po operacijų. Todėl gydytojos iš Lietuvos atlikusios savo darbą Švedijoje ir grįžusios namo, jaučiasi ramios.

Pirmieji pacientai – imigrantai

Darbas Švedijoje lietuves privertė vėl atsiversti medicinos vadovėlius. „Tikrai, švedų akys ir jų regos pakitimai kitokie nei lietuvių. Žinoma, tai gali pamatyti ir suprasti tik medikas. Lietuvoje nebuvome susidūrę su tokiomis didelėmis refrakcijos ydomis, kitokiomis nei Lietuvos pacientų akių anatomijos savybėmis“, - pasakojo L.Socevičienė.

Ji gerai prisimena ir pirmąjį ką tik duris atvėrusios klinikos Stokholme pacientą – tai buvo imigrantas – arabų kilmės vyras. Jis buvo labai patenkintas, kad po regos korekcijos lazeriu gali matyti puikiai, todėl netrukus atsivedė operuoti visą didelę klegančią šeimą.

Imigrantai iš Rytų klinikos darbo Švedijoje pradžioje sudarė didžiąją dalį pacientų, tačiau kasdien čia daugėja regos korekcijos lazeriu panorusių švedų. Kai kurie jų skuba pasinaudoti lengvata – dalį operacijos kainos dengia jų darbdaviai, kurie šias lėšas susigrąžina iš valstybės.

“Atsikratyti akinių nori tiek jauni, vos pilnametystės sulaukę švedai, tiek vyresni žmonės - regos korekcija lazeriu galima 18-50 metų asmenims. Ypatingo pasiruošimo nereikia, svarbu tiksliai ištirti paciento akis, o po operacijos atrasti keletą dienų poilsiui”, - aiškino gydytoja R. Jankauskienė.

Gydytojo žodis – įsakymas

Kuo akių gydytojų pacientai Švedijoje skiriasi nuo pacientų Lietuvoje? Gydytojos pastebėjo, kad skiriasi ne tik akių sandara. “Švedai labiau atsipalaidavę nei lietuviai ir labiau pasitiki gydytoju, yra labai atsakingi. Jei negali atvykti į konsultaciją, būtinai praneš ir įspės, ką dažnai pamiršta padaryti lietuviai. Švedai gerbia kitų laiką, nes labai griežtai planuoja savąjį”, - pastebėjo gydytoja S.Stech.

Akinių atsikratyti panorę švedai neretai jau būna daug perskaitę apie operaciją ir jiems nebereikia daug aiškinti, taip pat švedai itin klauso gydytojų nurodymų. Jei gydytojas prisakė po operacijos saugoti akis, vengti saulės ir maudynių atviruose vandens telkiniuose, švedui – tai įsakymas. Lietuviai mėgsta šias taisykles ignoruoti, todėl būna priversti sugrįžti į akių gydytojo priimamąjį dėl uždegimo ar kitų kilusių komplikacijų.

Jei arabų kilmės pacientus į konsultaciją dažnai atlydi visa šeima, kuri vos telpa klinikos priimamajame, vietos švedai pas akių gydytoją neretai užsuka lydimi bičiulių ar kolegų. Be to, švedai itin pasitiki gydytoju ir nesijaudina, jei gydytojas pasako, kad operaciją teks kartoti – ištaisyti regos ydas ne visada pavyksta iš pirmo karto.

Nors švedai – šiauriečiai, jie su medikais bendrauja šiltai, nepamiršta parašyti gerų atsiliepimų ir džiaugiasi, kai gali pasikalbėti ne tik angliškai, bet ir švediškai – gydytoja R.Jankauskienė intensyviai mokosi švedų kalbos.