5 505 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19

Per 9 vakcinacijos mėnesius (nuo 2020 m. gruodžio 27 dienos iki 2021 m. rugsėjo 30 dienos) Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė 5 505 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakcinas nuo COVID-19 ligos. ĮNR pranešimai sudaro 0,18 procento nuo bendro vakcinacijų skaičiaus (sunaudotas vakcinos dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki rugsėjo 30 dienos siekė – 3 054 263 dozes).

Reklama

VVKT trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1 204 pranešimus apie Lietuvoje pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR), susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu. Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo buvo gauti 636 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Spikevax“ vartojimo buvo gauti 145 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 192 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 225 pranešimai apie ĮNR. 6 pranešimuose apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Didžiąją dalį šių metų trečiąjį ketvirtį gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID -19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y. 1089 pranešimai arba 90,5 proc. Apie sunkias ĮNR gauta 115 pranešimų ir tai sudarė 9,5 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.

Įvertinus gautų ĮNR pranešimų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad apie 66 proc. ĮNR pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys (moterys pateikė atitinkamai 800 ĮNR pranešimų, vyrai – 400 pranešimų). ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 12-95 metai.

Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė tik 12 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 76 proc. ir 12 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį VVKT gavo 7 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje ir vieną pranešimą apie mirties atvejį po vakcinacijos, įvykusį ne Lietuvoje. Daugumoje atvejų mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šių mirčių priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.

VVKT atkreipia dėmesį, kad kiekvieno ĮNR pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Ypač svarbūs įtariamos nepageidaujamos reakcijos patvirtinimui ir įvertinimui medicininiai dokumentai. Taip pat reikalinga informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.

VVKT taip pat primena, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.

Šalutinį skiepų poveikį gali registruoti ir patys vartotojai. Pranešimą galima pateikti šiais būdais:

• tiesiogiai užpildant formą internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;
• užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486) ir atsiunčiant elektroniniu paštu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt);
• nemokamu telefonu 8 800 73 568.

Apie tai turi pranešti sveikatos priežiūros specialistas arba pats pacientas. Pateikiant ĮNR pranešimus, esant galimybei, svarbu pridėti ir medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi pagrindžiant įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinį ryšį su vakcina.

Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas. Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio ĮNR, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras ĮNR.