Metų sandūra – ypatingas metas, skatinantis ne tik pasvajoti apie ateitį, bet ir pažvelgti atgal. Nuo 2011 metų vasario 7 dienos, kada pradėjome leisti šį portalą, jame savo mintis, nuomonę išsakė ar patirtimi ir įžvalgomis pasidalijo nemažai sveikatos politikų, kompetentingų medikų, alternatyviosios medicinos ar visuomeninės organizacijos atstovų, net dvasinių lyderių. Linkėdami savo skaitytojams nuotaikingos Naujųjų metų šventės ir visus metus lydinčio optimizmo sugrįžtame atgal...
1. Aivaras Šlekys: Paskutinį gandą išgirdau, kad ligoninę remontuojantys statybininkai ir mano namuose remontą daro. Galvoju, iš kur? Ir šiandien kaip tik nuvažiavau žmonos pasiimti, žiūriu, mūsų namo penktame aukšte remontas vyksta, ir kaip tik toje pačioje laiptinėje, virš mūsų. Bet aš kaip gyvenau apleistame socialiniame butelyje prie šiukšlių konteinerio, taip ir gyvenu. Galvoju, gal mūsų žmonės apskritai nebetiki moralumu ir patriotizmu. Gal mano, kad visi aplinkui vagys, ir jei tapai vadovu, tai turi tiktai vogti?
Jurbarko ligoninė atsikrato senų skolų
2. Statistinis sistemos medikas: Atrodo, kad mums darbo vieta asocijuojasi su Mama, ta vienintele, o mes patys tapatinamės su mažais bejėgiais kūdikėliais, susitaikiusiais su gamtos dėsniu, kad mamos nepasirinksi. Ir liekame prie jos prisišlieję, prie tokios, kokia ji yra. Nejaugi statistiniam lietuviui medikui mintis, kad darbo vieta yra ne Mama ir ją galima keisti ar pakeisti, skamba šventvagiškai, nekrikščioniškai, netautiškai ir netgi… nelietuviškai?
Mediko pseudodarboholiko noras ir abejonės
3. Dr. Artūras Razbadauskas: Medikų visuomenėje tebetvyro baimė. Tie, kurie laiko savo rankose vadeles, bijo, kad apačios nejudėtų, kad niekas nevyktų. Bet tai laiko klausimas. Aš nebijau nieko. Ką man gali padaryti? Na, nušauti… Bet baigsis žmonių kantrybė ir sistema sugrius. Reikia tik dirbti.
A. Razbadauskas: "Sistemą reikia rauti su šaknimis"
4. Albinas Montvidas: Visada prieš užsiuvant pilvą chirurgas turi paklausti slaugytojos ir asistento, ar nieko nepaliko, ar nieko netrūksta. Būtina suskaičiuoti visus instrumentus, priemones. Atsimenu, operavome tulžies pūslę. Kad prispausčiau kepenis, tarp krūtinės ir kepenų įdėjau skarelę. Užsiuvant pilvaplėvę klausiu, ar mes ištraukėme tą skarelę. Ir asistentas, ir sesutė patikino, kad ištraukėme. Bet trečią dieną pacientei pakilo temperatūra, skausmas atsirado. Sakau, einam, vyručiai, į operacinę ištraukti ką palikome…
A. Montvidas: "Chirurgijoje kaip fronte - liberalizmo neturi būti"
5. Rimvydas Gutauskas: Kiekvienoje ligoninėje, kiekviename skyriuje reikėtų įvesti ūkiskaitą. Tuomet būtų matyti, kas kiek uždirba ir kokį pelną duoda, kiek išleidžiama tyrimams, medikamentams, atlyginimams. Dabar to nėra, o drumstam vandeny velniai veisiasi.
R. Gutauskas: "Drumstam vandeny velniai veisiasi"
6. Aldona Petrauskienė: Kai mane atvežė į ligoninę, ten buvo toks lakstymas! Gulėjau ir mąsčiau: vis dėlto – gydytojai gauna adekvatų atlyginimą ar ne? Aišku, man nepatiko tai, kad reikėjo pirkti vaistus, bet aš nesiginčijau, neprieštaravau. Tik mąsčiau, kodėl gydytojas turi sukti sau galvą, kaip pasakyti ligoniui, kad jis nusipirktų vaistų? Tai yra nebegerai. Ir tai jau nebe gydytojo, o sistemos kaltė.
Aldona Petrauskienė: "Žmonės nepatenkinti sistema, bet ne gydytojais"
7. Valdemaras Anužis: Jei pradėjo mokėti pinigus pagal operacijų skaičių – bus operacijų. Pradėjo mokėti pagal amputacijų skaičių – bus amputacijų. Mokės pagal ištrauktų dantų skaičių – liksime be dantų.
Valdemaras Anužis: "Fizinio lavinimo pamokos luošina vaikus"
8. Rimantas Petravičius: Savo pacientams sakau: “Žmoguti, tu atsigulk nors penkioms minutėms, atsipalaiduok.“ Arba moterims: „Apsirenk baltą suknelę ir eik į pievą – parink gėlyčių, palydėk saulę…“ O man: “Eik, eik, ką čia aš lydėsiu visa nusikalusi. Aš geriau alaus išgersiu ir eisiu miegoti”.
Noras pažinti save paskatino eksperimentuoti badavimu
9. Vidmantas Misis: Ar yra kas nors matęs žmogaus sielą? Ar ji egzistuoja, ar ne? Tas, kuris teigia, jog homeopatija moksliškai neįrodyta, atsakys, kad siela yra. Tuomet paklauskit, ar jie yra matę tą sielą, ar su ja sveikinosi, vakarieniavo?..
Nematerialioms ligoms- nematerialios vaistų dozės
10. Žilvinas Užkuraitis: Vieną dieną grįžtu iš darbo – Zita sėdi apsiverkusi, sako, jog nežino, ką padaryti valgyti, nes nieko mėsiško buvome nusprendę nevalgyti. Mokėjome tuomet gaminti tik burokėlių sriubą. Pirmas vegetariškas patiekalas buvo su aliejumi keptos bulvės. Skanu buvo.
"Vegetarizmas neatsiejamas nuo dvasinio tobulėjimo"
11. Daiva Jameikienė: Lietuvoje, baigusi Klaipėdos medicinos mokyklą, dirbau vienoje uostamiesčio ligoninėje, operacinėje. Bet neilgai ištvėriau šią gyvenimo mokyklą. Naujai atėjęs darbuotojas pakliūdavo į tokį katilą, kad galvodavo, atlaikys ar ne. Jokios pagalbos, palaikymo, vien moralinis gniuždymas, įžeidinėjimai, gąsdinimai, jog išmes iš darbo, ir nieko prieš pasakyti negalėjai.
Slaugytoja emigrantė į Lietuvą nebegrižtų
12. Virginijus Skirkevičius: Kai sulaukiame 42 metų, Dievas paspaudžia mygtuką – sumažina inkstų aktyvumą. Inkstai labai susiję su smegenimis, tad žmogus ima savęs klausti, ar verta jam gyvenime taip plėšytis ir draskytis. Kai inkstų aktyvumas sumažėja, ima byrėti dantys, plaukai, atsiranda fiziologinių pakitimų. Jei gersi daug vandens, gali nuo jo supūti. Senatvėje reikia džiūti, kad nepūtum.
Vaistai kovoje su liga- tik trečias kelias
13. Dr. Audrius Šimaitis: Apie tai, ką reikia daryti, jau yra tiek daug prikalbėta ir prišnekėta, kad būtų galima parašyti naują Forsaitų sagą.
Dr. Audrius Šimaitis: kaip sulaužyti įsigalėjusios sveikatos apsaugos sistemos stuburą
14. Daiva Pentiokinienė: Chalatas skirtas higienai, tam, kad apsaugotų gydytojo drabužius, kad jis neparsineštų kokio nors užkrato į savo namus. Tačiau jeigu kas nors nori ką nors suvulgarinti, įmanoma suvulgarinti ne tik baltą chalatą.
Gydytoju seksualumas: fantazijos ir realybė
15. Romaldas Sakalauskas: Ligoninė nėra atsakinga už tai, kas dedasi už jos ribų, jei žmogus pabėgo. Niekas su automatais nestovi ir nesaugo ligonių.
Mirtis už ligoninės sienų: neatsakyti artimųjų klausimai
16. Robertas Badaras: Geriausia žmogaus sveikatai yra marinuoto bizono mėšlo vonios.
Kas iš tikrųjų nuodija Lietuvą: atviros gydytojo toksikologo R. Badaro mintys
17. Tomas Viluckas: Ieškodami dvasinių tiesų, bet nusivylę krikščionių bažnyčia, žmonės iš įvairių religijų pasirenka tai to, tai ano – susikuria sinkretinį dvasingumą, arba paprastais žodžiais tariant – mišrainę. O nuolat valgant mišrainę galima ir apsinuodyti.
T. ir J. Viluckai: "Dėkojame Dievui už negalią, per kurią esame kartu"
18. Svamis Jothirmayja: Jei tu turi saldumo, medaus savo širdyje – tau nereikia eiti paskui drugelius. Drugeliai ir bitutės atskrenda patys paskui tave.
Svamis Jothirmayja: "Laiminimas - tai meilės išraiška"
19. Algirdas Radvila: Ligoninėje uždaromas intensyvios terapijos, chirurgijos skyriai, akušerijos – nėra. Tad gimdyvę tenka vežti į Klaipėdą. Visi labai skuba, bijo, kad tik moteris nepagimdytų pas juos, o jei automobilyje – jau nebaisu. Ir gimdo moterys greitosios pagalbos automobiliuose!
Pažemintas, negerbiamas visuomenės, finansiškai nemotyvuotas- toks yra Lietuvos medikas
20. Artimiausiu metu emigruosiąs Lietuvos gydytojas: Kol visos vadelės bus sutelktos vienose rankose, tol plauksime suskilusioje geldoje ir skyles kamšysime šienu. Ši gelda grimzta palengva tik dėl to, kad ji dar tuo pat metu ir lengvėja...
Kol kas vis dar plaukiame suskilusioje geldoje
21. Antanas Matulas: Vien dėl Klaipėdos, ir konkrečiau – dėl vienintelio Vinso Janušonio – niekas nepriims naujų įstatymų.
"Klaipėdos miesto tarybos sprendimas- tiesiog kvailas"
vlmedicina.lt