Lytinių lūpų plastika: tarp medicininės būtinybės ir estetikos

Lytinių lūpų plastika, dar vadinama labioplastika, yra chirurginė procedūra, kurios metu koreguojama mažųjų lytinių lūpų forma ar dydis. Vis dažniau ši tema aptariama ne tik grožio industrijos, bet ir medicinos kontekste. Nors daugeliui gali pasirodyti, kad tai – tik estetinė operacija, gydytojai akušeriai ginekologai pabrėžia, kad daliai moterų ji tampa būtina dėl sveikatos priežasčių. 

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas dr. Gediminas Mečėjus atkreipia dėmesį, kad lytinių lūpų plastika dažnai padeda išspręsti ne tik išvaizdos, bet ir gyvenimo kokybės problemas.

„Moteriai dažnai būna pakankamai sunku kreiptis dėl šios problemos. Todėl labai svarbu ją išklausyti ir suprasti. Jei ji jau ryžosi ateiti, vadinasi, problema yra didelė“, – teigia gydytojas.

Kada reikalinga ši operacija?

Medicininės indikacijos šiai procedūrai gali būti įvairios. Viena dažniausių – ryški lytinių lūpų asimetrija, anatominiai defektai ar fizinis diskomfortas. Pavyzdžiui, kai lytinės lūpos išlenda iš apatinių drabužių, sukelia nuospaudas ar net žaizdas sportuojant.

Labai dažnai moterys kreipiasi ir dėl skausmo lytinių santykių metu. Anot gydytojo, praktikoje priežastys pasiskirsto maždaug po lygiai: pusė jų susijusios su fiziniu diskomfortu, kita pusė – su estetika ir savivertės klausimais.

Dr. G. Mečėjus pabrėžia, kad fizinis nepatogumas gali būti itin didelis ir trikdyti intymų gyvenimą: „Būna atvejų, kai padidėjusios mažosios lytinės lūpos lytinių santykių metu uždengia įeigą į makštį arba net įsitraukia į vidų, tai sukelia skausmą. Tokios situacijos ne tik trikdo seksualinį gyvenimą, bet ir mažina pasitikėjimą savimi.“

Ne mažiau svarbūs ir psichologiniai veiksniai. Kai kurios moterys vengia lankytis baseine ar pirtyje, nes jaučia diskomfortą nusirengus. Kitos patiria aplinkinių ar net partnerio pastabas, kurios dar labiau didina nepasitikėjimą savimi.

Kompensuojama procedūra ir gijimo ypatumai

Lietuvoje ši procedūra, esant medicininėms indikacijoms, yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Vadinasi, moterys, kurioms ši operacija reikalinga dėl fizinių ar psichologinių priežasčių, gali ją atlikti be papildomų išlaidų.

Procedūros eiga nesiskiria nuo kitų chirurginių intervencijų. Pacientė pirmiausia kreipiasi į gydytoją akušerį ginekologą, kuris įvertina būklę, išklauso skundus ir aptaria galimus sprendimo būdus. Jei nusprendžiama, kad operacija reikalinga, ji planuojama dienos chirurgijos tvarka. Prieš operaciją atliekami būtini tyrimai, o prireikus skiriamos kitų specialistų konsultacijos.

Gydytojas pabrėžia, kad lyrinių lūpų operacija yra saugi, o gijimas trunka maždaug mėnesį. Per tą laiką rekomenduojama vengti lytinių santykių, aktyvaus sporto, maudynių pirtyse, baseinuose ar atviruose vandens telkiniuose.

„Dažniausi pojūčiai gijimo laikotarpiu – diskomfortas, tempimas, kartais deginimo jausmas šlapinantis. Tačiau šie simptomai praeina, o galutinis rezultatas dažniausiai pateisina pacientės lūkesčius“, – sako gydytojas.

Augantis populiarumas ir mitų griovimas

Kaip ir kiekviena chirurginė intervencija, labioplastika turi rizikų. Dažniausiai pasitaiko kraujavimas ar infekcija, retesniais atvejais – ilgiau trunkantis skausmas. Vis dėlto ši procedūra laikoma saugia ir efektyvia.

Pasak gydytojo, vienas dažniausiai pasitaikančių mitų yra tas, kad lytinių lūpų plastika esą yra tik moters „kaprizas“.

„Kai žmogui reikia akinių, jis juos pasirenka pagal formą, spalvą, stilių. Juk niekas nesako, kad tai kaprizas – svarbu gerai matyti. Lytinių lūpų plastika yra tas pats: jei moteriai tai kelia diskomfortą, ji turi teisę pasirinkti operaciją“, – pabrėžia specialistas.

Tarptautinė statistika rodo, kad ši procedūra populiarėja visame pasaulyje. Tarptautinės estetinės plastinės chirurgijos draugijos (ISAPS) duomenimis, 2022 metais buvo atlikta daugiau nei 215 tūkstančių labioplastikos operacijų. Skaičiai kasmet auga, o prie to prisideda ne tik augantis moterų fizinis aktyvumas, bet ir daugiau dėmesio gyvenimo kokybei bei intymiai sveikatai.

Lietuvoje, anot dr. G. Mečėjaus, paklausa taip pat po truputį auga. Ypač dažnai kreipiasi brandesnės moterys, sulaukusios trisdešimties ar daugiau metų, kurios ilgą laiką kentė diskomfortą, bet tik vėliau nusprendžia, kad nebenori jo toleruoti.

„Dažnai jos pasako, kad gailisi ne dėl operacijos, o tik dėl to, kad nepadarė to anksčiau“, – pastebi gydytojas.

Pasirinkimas – moters rankose

Gydytojo teigimu, sprendimą dėl šios procedūros moteris turėtų priimti atsižvelgdama tik į savo pačios savijautą.

„Visada reikia pradėti nuo savęs. Jei tavo kūnas tau netrukdo – gyvenk ramiai ir laimingai. Bet jei diskomfortas nuolat trukdo, jei esi nepatenkinta esama situacija – ignoruok mados tendencijas ar aplinkinių nuomones ir drąsiai kreipkis į medikus“, – pataria dr. G. Mečėjus.