Paskelbti galutiniai mirties priežasčių 2015 m. duomenys(1)

Lietuvoje 2015 m. mirė 41 776 žmonės, t. y. 1 524 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 m. sudarė 84,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,5 proc., nuo piktybinių navikų – 20,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,7 proc. visų mirusiųjų, – skelbia Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro specialistai.

Reklama

2015 m. iš 100 000 gyventojų mirė 1438,1 (2014 m. – 1372,7/100 000 gyventojų).

Šalyje 2015 m. mirė 20 529 vyrai, lyginant su 2014 m. – 419 vyrų daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1534,4/100 000 vyrų (2014 m. – 1488,4/100 000 vyrų). Daugiausia (47,5 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos.

Nuo piktybinių navikų 2015 m. Lietuvoje mirė 4 640 vyrų, t. y. 22,6 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 346,8/100 000 vyrų (2014 m. – 334,9/100 000 vyrų). Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos bei skrandžio piktybinių navikų.

11,7 proc. visų 2015 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 402 vyrų, 55,2 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (transporto įvykių, nukritę, paskendę, atsitiktinai apsinuodiję), 30,3 proc. – nusižudė. 2015 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (179,5/100 000 vyrų), lyginant su 2014 m. (190,3/100 000 vyrų) sumažėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3 kartus daugiau vyrų negu moterų.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2015 m. nuo jų mirė 1 120 vyrų, t.y. 5,5 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 83,7/100 000 vyrų ir lyginant su 2014 m. (83,7/100 000 vyrų) nepakito.

2015 m. Lietuvoje mirė 21 247 moterys, lyginant su 2014 m. – 1 105 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2015 m. buvo 1355,9/100 000 moterų (2014 m. – 1273,8/100 000 moterų). Daugiausia moterų (65,1 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Nuo piktybinių navikų 2015 m. mirė 3 708 moterys, t.y. 17,5 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 m. buvo 236,6/100 000 moterų (2014 m. – 221,5/100 000 moterų). Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2015 m. mirė 978 moterys, – 4,6 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 m. buvo 62,4/100 000 moterų (2014 m. – 60,6/100 000 moterų).

Nuo išorinių mirties priežasčių 2015 m. mirė 806 moterys (3,8 proc. visų mirusių moterų). Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2015 m. buvo 51,4/100 000 moterų (2014 m. – 48,5/100 000 moterų).

2015 m. mirė 121 1–17 metų amžiaus vaikas (69 berniukai ir 52 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2015 m. teko 24,7 mirusiojo. Daugiausiai 1–17 metų amžiaus vaikų mirė nuo išorinių mirties priežasčių (49,6 proc.), piktybinių navikų (12,4 proc.) ir nervų sistemos ligų (9,1 proc.).

2015 m. mirė 132 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2014 m. – 14 daugiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2015 m. 42,2/10 000 gyvų gimusiųjų, lyginant su 2014 m. (38,9/10 000 gyvų gimusiųjų) padidėjo. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (34,8 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (38,6 proc.).