„Išmaniųjų“ paauglių įpročiai, darantys meškos paslaugą sveikatai

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas. Ir nors įprasta manyti, jog nugaros ar kaklo skausmai – jau suaugusiųjų bėdos, dėl fiziškai pasyvaus laisvalaikio šios problemos vis dažniau pastebimos net tarp mokyklinio amžiaus vaikų.

Reklama

Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė dr. Daiva Mockevičienė pastebi, jog kasmet mažėjantys paauglių aktyvumo rodikliai – natūrali reakcija į besikeičiančią aplinką. Vis dėlto dr. D. Mockevičienė pasidalija patarimais, kaip ir iš šiuolaikinio gyvenimo neiškristi, ir sykiu sumažinti šiuolaikinių technologijų žalą sveikatai tiems, kam dar visas gyvenimas – prieš akis, – mūsų vaikams ir paaugliams.

Pavojaus riba – 2 valandos

Kaip teigia Šiaulių universiteto docentė, nugaros skausmas yra laikomas antruoju (po galvos skausmo) pagal dažnį sveikatos sutrikimu pasaulyje, o esant menkam fiziniam aktyvumui nugaros ir kaklo srities skausmai pradeda pasireikšti nuo 11–12 metų ir ypač dažnėti paauglystėje.

„Atliktų tyrimų duomenys rodo, jog vaikų ir paauglių praleidžiamas laikas sėdint prie televizoriaus, mokantis, naršant ar žaidžiant kompiuteriu, planšetėmis bei mobiliaisiais telefonais yra tiesiogiai proporcingas patiriamiems nugaros skausmams. T. y. kuo daugiau laiko praleidžiama prie šių įrenginių, tuo dažniau ir daugiau patiriama nugaros skausmų“, – aiškino dr. D. Mockevičienė.

Štai pavyzdžiui, jei prie kompiuterio per dieną praleidžiama daugiau kaip 2 val., kyla grėsmė atsirasti kaklo ir pečių srities skausmams, formuotis netaisyklingai laikysenai. Tuo tarpu viršijant 5 val. ribą – pasireiškia ne tik nugaros skausmų, bet ir pažeidžiama centrinė nervų sistema, galinti neigiamai paveikti vaiko psichoemocinę būklę.

Kur ir kaip sėdi vaikas?

Ne mažiau aktualu ir tai, kaip vaikas sėdi, t. y. kokioje pozicijoje yra jo kūnas. Mat, daugumą stuburo skausmų ir iškrypimų lemia netaisyklinga laikysena, kūprinimasis dėl baldo, ant kurio sėdima naudojantis kompiuteriu ar naršant mobiliuoju telefonu.

„Atsiradus nešiojamiems, planšetiniams kompiuteriams bei išmaniesiems telefonams vaikai įsigudrino vis daugiau laiko, skirto ne tik laisvalaikiui, bet ir mokymosi tikslams, praleisti tiesiog minkštai įsitaisius ant lovos ar fotelio, tokiu būdu darydami meškos paslaugą stuburui, – kalbėjo dr. D. Mockevičienė. – Kad stuburas išliktų tiesus, pravartu rinktis tvirtą, stabilią kėdę, kurios atlošas nesivarto ir išlaiko statų 90 laipsnių kampą su sėdyne. Augančiam vaikui geriausia kėdė su kuo kietesne sėdyne ir reguliuojamo aukščio funkcija, leidžiančia efektyviai suderinti pastarosios ir stalo aukštį.“

Ne arčiau kaip 45 cm

Dar viena priežastis, skatinanti ne tik stuburo srities, bet ir regos sutrikimus, – netinkama kaklo padėtis ir skaitymas ar žiūrėjimas įbedus nosį tiesiai į ekraną.

„Vaikams naudojantis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu nereikėtų kūprintis, sėdėti palenkus galvą žemyn – mat, mažiausiai žalos patiriama, kai ekranas yra akių lygyje. Taip pat svarbu ir atstumas, pavyzdžiui, nuo ekrano iki akių rekomenduojamas bent jau 45 cm nuotolis“, – vardijo Šiaulių universiteto docentė.

Patalpos apšvietimas lygu ekrano apšvietimas

Kaip teigia dr. D. Mockevičienė, paaugliai įsistebeiliję į išmaniųjų įrenginių ekranus, neretai mėgsta sėdėti prietemoje. Šis įprotis žalingas tuo, jog nukreipus žvilgsnį nuo ryškaus ekrano į tamsią kambario aplinką itin varginamos akys: jos ima perštėti, ašaroti, o laikui bėgant silpnėja regėjimas.

„Tiek kompiuterio, tiek mobiliojo telefono ekranas neturėtų būti ryškesnis nei patalpos, kurioje esama, apšvietimas. O kad kuo mažiau tektų apkrovos vaiko akims, rekomenduojama prislopinti ir ekrano ryškumą bei kontrastingumą. Šiuos parametrus taip pat pravartu reguliuoti, priklausomai nuo to, kokiems tikslams vaikas naudojasi įrenginiu, t. y. naršo socialiniuose tinkluose, rašo žinutes, žiūri vaizdo įrašus ir kt.“, – kalbėjo dr. D. Mockevičienė.

Be to, reikėtų nepamiršti kuo dažniau mirksėti, o akims įvargus jas pailsinti mankšta, pvz., nesudėtingais sukamaisiais judesiais.

Situaciją gelbsti fizinis raštingumas

„Minėti sutrikimai neatsiranda per dieną ar savaitę, tačiau taip leidžiant laiką nuolat ir gyvenant fiziškai pasyvų gyvenimą, ateityje tokiems vaikams gali kilti itin rimtų sveikatos problemų“, – sakė dr. D. Mockevičienė.

Remiantis neseniai Šiaulių universiteto tyrėjų ir Šiaulių miesto savivaldybės atlikto paauglių (apklausta 687 aštuntos klasės moksleivių) fizinio aktyvumo įtakos sveikatai tyrimo duomenimis, paauglių įpročiai neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų. Kitaip tariant, paauglių fizinis aktyvumas nesiekia vidutinio intensyvumo fizinio krūvio po 60 min. per dieną penkis ar daugiau kartų per savaitę, o pagrindine fizinės veiklos forma išlieka tik kūno kultūros pamokos (2 kartus per savaitę, po 45 min.).

Įdomiausia tai, kad tik apie pusę tyrime dalyvavusių moksleivių užsiima fizine popamokine veikla, t. y. laisvalaikiu lanko sporto būrelius arba kitas aktyvias laisvalaikio formas.

„Rodikliai išties grėsmingi, todėl šiandienos vaikams vien informacinio raštingumo nepakanka, o šalia jo privalu skiepyti ir fizinį raštingumą – mokyti sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo. Juk būti fiziškai aktyviam dar nereiškia, jog būtina užsiimti aktyviu sportu – kad būtų pasiektas optimalus sveikatos lygis, svarbiausia tiesiog judėti. Pavyzdžiui, prekybos centre, užuot kilus eskalatoriumi, užbėgti laiptais, esant galimybei į mokyklą keliauti pėsčiomis ar pagelbėti tėvams vakarais vedžiojant šunį“, – šypsojosi vienintelio Šiaurės Lietuvos universiteto docentė.