Lietuvos psichiatrai nepalaikė kolegos iš Šiaulių ligoninės, kurios darbuotojai pasodinti už grotų(15)

Beveik prieš pusmetį, gegužės viduryje įkalinti trys Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės slaugytojai raštu kreipėsi į Lietuvos psichiatrus, prašydami pagalbos, siekiant jų išteisinimo. Tačiau penktadienį specialiai šiuo tikslu surengtoje bendroje psichiatrų bei slaugytojų konferencijoje jie palaikymo iš gydytojų nesulaukė. Reaguodamas į kolegų abejingumą konferencijos salę pirmasis paliko įstaigos šeimininkas Eugenijus Mikaliūnas. 

Reklama

Esminis klausimas – ar galima tikėti pacientu?

Visą dieną vykusioje konferencijoje tiek gydytojų, tiek slaugytojų pranešimai sukosi viena, delyro, tema. Konferencija taip ir vadinosi – „Delyrinių sutrikimų komplikacijos – ar galima tikėti alkoholiniu delyru sergančio asmens liudijimais?“ Mat trys Šiaulių Psichiatrijos ligoninės slaugytojai buvo nuteisti už tai, kad 2008 metų liepą sumušė prie lovos pririštą pacientą, remiantis nukentėjusiojo parodymais, kuris įvykio metu buvo alkoholinio delyro būsenoje.

Šio įvykio bei kelių teismų nuosprendžių kontekste mokslinis delyro apibrėžimas bei jo simptomai šiauliečiams atrodė kaip reikšmingi teiginiai, būtini pateikti ir Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) rezoliucijoje, siųstinoje šalies Prezidentei, Sveikatos apsaugos, Teisingumo ministerijoms, Aukščiausiojo teismo pirmininkui, Generaliniam prokurorui bei kitoms atitinkamoms institucijoms.

„Ūmios būsenos, taip pat ir delyro, metu dėl sutrikusios sąmonės pacientas negali atskirti realių įvykių nuo psichozinių išgyvenimų [...], gali būti psichomotoriškai sujaudintas, agresyvus, pavojingas sau ir aplinkiniams, todėl jam turi būti taikomas fizinis suvaržymas. Šias suvaržymo priemones psichozinėje būsenoje esantis asmuo gali klaidingai interpretuoti kaip agresiją prieš jį ir apkaltinti darbuotoją atlikus nusikalstamą veiką. [...] Praėjus ūmiai būsenai, taip pat ir delyro, pacientas psichozinių išgyvenimų turinį gali įtaigiai pasakoti kaip realiai vykusį“, - taip skambėjo pirmieji Respublikinės Šiaulių ligoninės parengto rezoliucijos projekto punktai. Būtent dėl jų penktadienio popietę minimoje įstaigoje ir įsiplieskė konfliktas tarp šiauliečių medikų ir Lietuvos psichiatrų.

„Jei rezoliucijoje bus nors vienas žodis apie pacientus, aš jos nepasirašysiu. Tegu pasirašo, kas nori“, - atėjus laikui svarstyti rezoliucijos tekstą pareiškė LPA prezidentas docentas dr. Alvydas Navickas. Docentas konferencijos dalyviams išsakė savo požiūrį, kad apskritai šalies Prezidentei rašyti apie delyro simptomus netinkama bei siūlė rengiant rezoliuciją atsiriboti nuo konkretaus atvejo. „Manau, kad įrodinėti, jog pacientas buvo be proto ir negali paliudyti (teisme – autorės pastaba), nereikia. Ši žinia visuomenės požiūriu bus didžiausia stigma, žiniasklaida paskelbs, kad psichiatrai siūlo netikėti pacientais, - kalbėjo A. Navickas. – Pagalvokime, kad nuo šios deklaracijos nebūtų dar blogiau. Dabar peršasi išvada, kad ligonis sugalvojo, jog jam pilvas sumuštas“.

LPA prezidentas pabrėžė, kad rezoliucijos pagrindą turįs sudaryti abejojimas ne pacientu, o įvykusiu teismo procesu. Be to, A. Navicko manymu, nuo pat pradžių kaltinamiesiems slaugytojams trūko gero advokato.

Svarbiausia – psichiatrų nuomonė

Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės vadovas Eugenijus Mikaliūnas prezidentui

priminė, kokiu tikslu surengta konferencija: „Konferencijos tikslas – išgirsti, ką Lietuvos psichiatrai mano, ar delyro apimtas žmogus gali paliudyti bet kam. Siekiant, kad daugiau medikų nesėstų į kalėjimus už tai, kad dirba savo darbą“.

A. Navickas pareiškė, kad žmogaus supratimą įvertinti „labai sudėtinga“. „Teigti, kad visai negalima tokiu pacientu tikėti – manipuliacija“, - kalbėjo Lietuvos psichiatrų vadovas.

Skaitytojams primename, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientui, apskundusiam tris slaugytojus, suvaržymo priemonės buvo taikytos vidurdienį – nuo 12 iki 14 valandos. Tačiau dera čia pat paminėti, kad konferencijoje pirmąjį pranešimą skaičiusi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos lektorė dr. Aušra Deksnytė vardijo tokius delyrų klinikos ypatumus: nesiorientavimą aplinkoje, laike, kituose asmenyse. Tačiau docentė paminėjo, kad savęs identifikavimas nesutrinka.

Vadovas paliko salę

Prasidėjus ginčams dėl rezoliucijos turinio gydytojai nusprendė ją atidėti, nepaisant to, kad iš salės pasigirdo prieštaravimų, jog įkalintieji slaugytojai už grotų jau yra praleidę beveik pusę metų, „rašo laiškus, juos apima depresija“. Kaip kompromisas buvo pasirinktas kreipimasis į įkalintuosius, išreiškiant jiems palaikymą bei pažadant pateikti kreipimąsi Aukščiausiajam teismui.

„Nesugebame pasakyti savo nuomonės dėl psichikos ligos, bet drįstame nurodinėti Aukščiausiajam Teismui“, - kandžią repliką metęs LPA skubiai salę paliko E. Mikaliūnas, tokiu būdu leidęs suprasti, kad jo vadovaujamai įstaigai buvusi labai svarbi konferencija baigėsi.

„Ne ta auditorija“

Vos pavijusi įstaigos šeimininką straipsnio autorė tiesiai paklausė, ar jis nusivylęs Lietuvos psichiatrais. „Nelabai, – virpančiu balsu atsakė E. Mikaliūnas. – Čia nebuvo su kuo kalbėti. Ne ta auditorija susirinko. Reikėjo kreiptis į slaugytojus, o ne į gydytojus. Palaikymas įkalintiesiems yra gerai, bet tarp eilučių, be abejo, jie įskaitys, jog nieko nebuvo dėl jų padaryta“.

E. Mikaliūnas „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasisakė tikėjęsis, jog savo rezoliucijos projektą konferencijai pateiks ir LPA valdyba, kad suderinus su šiauliečių projektu būtų buvę galima parengti vieną, bendrą.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ dar teko nugirsti E. Mikaliūno ir A. Navicko pakalbio nuotrupas, kai LPA prezidentas pasakė palaikąs įkalintuosius slaugytojus, o E. Mikaliūnas atsakė: „Girdėjau tą, ką girdėjau. Turiu ir konferencijos įrašą“.

Po konferencijos portalo kalbintos slaugytojos iš Klaipėdos, kurios buvo atvykusios palaikyti kolegų, „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė esančios įsitikinusios, jog jei reikalas būtų lietęs gydytojus, LPA reakcija būtų kitokia. Natalja Istomina konferencijos pabaigą įvertino taip: „Susidarė įspūdis, kad Psichiatrų asociacijoje yra nesutarimų. Bet matome, kad ligoninės vadovas labai kovoja už savo darbuotojus. O rezoliuciją juk parengė Šiauliai, gal čia sukilo ir kitų miestų ambicijos, kad ne jų rengtas dokumentas?“.

Šiauliečių rezoliucijos projektas – delyrinis sąmonės sutrikimas?

Pasibaigus konferencijai „Vakarų Lietuvos medicina“ pasiteiravo A. Navicko, kaip jis vertinąs Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos filialo vadovo nepasitenkinimą, kad šis drįsęs suabejoti trijų įkalintų slaugytojų nekaltumu. „Ką reiškia suabejoti, jeigu jie yra nuteisti? Mes net nežinome jokių įvykių aplinkybių. Ar gydytojas E. Mikaliūnas išsamiai pristatė tyrimo medžiagą? Ar jis pateikė advokatų suformuluotas abejones dėl atlikto tyrimo? Jis gi nieko nepateikė! Vien emocijos. Tai ką, jūs abejojate teismo sprendimais? Gerbiamoji, pasakykite,

kaip ligoniui atsirado pilvo organų sužalojimai, sukėlę gyvybei pavojingą būklę ir lėmę operaciją. Ačiū Dievui, jis liko gyvas, - kalbėjo LPA vadovas. - LPA vien tik dėl to, kad galvoja, kad tyčia to niekas nedarė, ir ėmė remti šiuos tris slaugytojus“.

Portalui pasidomėjus, kas, prezidento manymu, turi būti minima rezoliucijoje, pasigirdo atsakymas: „Kaip mes galime apkaltinti pacientą tuo, kad jis ligonis ir juo nereikia tikėti! Tai net sovietmečiu nebuvo daroma. Jeigu mes teigsime, kad su ligoniais galima elgtis bet kaip, ir jų parodymais nereikia tikėti, tai bus tragedija, kuri civilizuotame pasaulyje suprantama kaip nusikaltimas moralei, psichiatrijos etikai“.

Ar psichiatrai - itin pažeidžiama visuomenės dalis, jei taip bijo, gindami savo teises, kalbėti apie pacientus kaip ligonius, turinčius atitinkamus simptomus? „Ką jūs čia kalbate? Kokia mes pažeidžiama dalis? Kokias aš ginu savo teises? Kalbama gi ne apie psichiatrus, o apie ligonius. Aš ir siūlau kalbėti apie mūsų problemas, ko mes nesame padarę. O kalbėti apie ligonius reikia, šviesti visuomenę reikia, bet tam yra įvairiausios priemonės, paskaitos, ir mes tą darome. Spalio 10 dieną Seime vyks konferencija, ir panašiai. Bet yra atitinkamos priemonės. O šis kreipimasis į Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą ir yra delyrinis sąmonės sutrikimas. Jie visiškai nesupras, ką mes čia rašome. Perskaitykite kreipimąsi, ar jūs apskritai supratote tekstą. Aš visiškai nesupratau. Bet norėta pasakyti: "pacientas buvo be proto ir jo kalbomis, kad jam buvo sumuštas pilvas ir jis nukraujavo, nereikia tikėti". Įdomu, kaip jūs jaustumėtės priėmusi tokį sprendimą“, - žurnalistės klausė pašnekovas.

Psichiatrai - ne advokatai

Į klausimą, kodėl LPA prieš konferenciją neparengė savo rezoliucijos pavyzdžio, A. Navickas atsakė: „Ką reiškia prieš konferenciją pareikšti rezoliuciją, kai nežinai ką kalbės konferencijos metu? Atsipeikėkit. Dabar Lietuvos psichiatrų asociacija valdybos posėdyje nagrinės dar kartą (jau trečią), kokį pateikti kreipimąsi Aukščiausiajam Teismui, tarsimės su teisininkais“.

Ką Lietuvos psichiatrų asociacijos atsakytų į slaugytojų komentarus esą jo vadovaujama asociacija visai kitaip reaguotų, jei problema liestų ne slaugytojus, o gydytojus? „Dar nė karto nebuvo viešai ginamas nė vienas Lietuvos psichiatrų asociacijos narys. Nė viena rezoliucija nebuvo priimta, o teisminių procesų yra daug. Todėl, kad mes gyvename teisinėje visuomenėje, o ne deklaratyvinėje. Aš konferencijos metu daviau pavyzdį, kad šiais metais kreipėsi vienas nuteistas psichiatras į LPA. Buvo tartasi su teisininkais ir surašytas kreipimasis į Aukščiausiąjį teismą. Dar jums paaiškinsiu, kad tokio dėmesio net LPA nariams niekada nebuvo buvę, o jie (įkalintieji slaugytojai – autorės pastaba) - ne LPA nariai. LPA valdybos posėdyje 2011-12-16 d. nagrinėtas klausimas, dalyvavo gydytojas Arūnas Rimkus (RŠL filialo Psichiatrijos ligoninės 1-ojo Poūmių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėjas – autorės pastaba), slaugytojas Romaldas Vainauskas (vienas iš įkalintų slaugytojų – autorės pastaba). LPA valdybą sudaro 13 psichiatrų: trys profesoriai, du docentai, vienas mokslų daktaras, trys psichiatrijos ligoninių direktoriai, keturi psichikos centrų vadovai. Buvo rekomenduotas teisinis kelias. Kadangi buvo papasakota apie tyrimo neobjektyvumą, buvo kreiptasi į Teismo priežiūros komisiją prie prezidentūros. Gautas patarimas - reikia advokato“, - aiškino portalo pašnekovas.

A.Navicko teigimu, antrasis LPA valdybos posėdis, skirtas RŠL filialo Psichiatrijos ligoninės darbuotojų bylai vyko 2012-06-13 d., kuriame dalyvavo gydytojas E. Mikaliūnas. Šio pasėdžio metu, pasak LPA prezidento, buvo suabejota bausmės objektyvumu ir nuspręsta surengti

konferenciją bei išnagrinėti šį atvejį viešai. „Ar jūs konferencijos metu girdėjote detalų atvejo pristatymą? Ar girdėjote kokios galimos įvykio versijos? Ar girdėjote, kaip atsirado pilvo sužalojimas? Nieko to nebuvo. Vienintelis „pletkas“, kad ligonis sakė, kad jam ant pilvo šokinėjo. Nors pademonstruotame ligonio fiksavimo filme užgriuvę trys slaugytojai visai nenoromis gali padaryti pilvo sužalojimą, nes pati matėte koks kraupus yra fiksavimo būdas (ŠRL konferencijos metu pristatė nufilmuotą suvaidintą situaciją, kaip diržais prie lovos fiksuojamas agresyvus pacientas – autorės pastaba). Taigi, į trečią LPA posėdį mes kviesime netrukus ir vėl nagrinėsime šį atvejį remdamiesi konferencijos duomenimis bei konsultuosimės su teisininkais. Taigi, mes darome viską ką galime. Bet kodėl jie nesikreipia į Psichiatrijos slaugos asociaciją? Aš nelabai suprantu. Kodėl jie nesisamdė advokatų, o dabar reikalauja, kad LPA būtų advokatė? Aš vėl nelabai suprantu“, - šūsnį klausimų pažėrė LPA prezidentas.

 E. Mikaliūnas, „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, kodėl konferencijos dalyviams nepateikė detalaus 2008 metų liepos 2 dienos įvykių aprašymo, paaiškino dar prieš konferenciją visiems pasiūlęs su tyrimo bei bylos medžiaga susipažinti Respublikinės Šiaulių ligoninės internetinėje svetainėje. Jo manymu, tą lemtingą jo darbuotojams naktį minimas pacientas iššokęs pro Šiaulių apskrities ligoninės langą, kurios Nefrologijos skyriuje tuo metu gydęsis, ir tuo metu galimai įvykę vidiniai kūno sužalojimai, kurių išoriškai nesimatė. O delyro būsenoje pacientas nejutęs skausmų. Be to, girtą ligonį sulaikę policijos pareigūnai minėję, kad šis buvęs agresyvus.

 Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt