Vytautas Valevičius. Sportas ir amžius

Nežinau, ar labai gerai, jog sportuoti tapo madinga. Tikiuosi, kad tai geriau nei rūkyti ar gerti. Ši mada radosi kaip atsvaras per dideliam sėdėjimui ir storėjimui. Ar ji gera, parodys laikas, bet kaip sudėtinė gero gyvenimo dalis išliks visuomet.

Neseniai į mano akiratį pateko ataskaita apie amerikiečių sportavimo įpročius. Joje yra svarbių faktų, į kuriuos mums būtina atkreipti dėmesį. Nors mūsų mados kiek skiriasi nuo JAV, sakykim, pasišaudymai pas mus gerokai mažesni, nors kadaise buvo kiek populiaresni. Užtat pas mus madinga gerti ar parūkyti, kai amerikiečiai studentai vis populiarina vasaros stovyklas ar bendrabučius be rūkymo. Tiesa, Europoje radau ir „nerūkančio“ namo projektą. Pas mus ši mada vis dar neatėjo, o norėtųsi.

Reklama

Apie sportą reikia iš karto pasakyti lingvistiškai. Šis žodis vartojamas labai daugiaprasmiškai. Tai gali būti tik rytinė mankšta, o kitas vartosenos variantas – profesionalas, nuplaukiantis dešimtis kilometrų baseine ar jūroje, nuvažiuojantis dešimtis kilometrų dviračiu ar bėgiojantis ne vieną valandą kasdien taip pat vadinamas sportininku, sportuojančiu. Aš manau, kad profesionalų sportas, deja, tik gadina sveikatą, todėl apie jį nekalbėsiu. Sportu aš vadinu fizinį veiksmą, kuris sukelia žmogui malonumą ir suteikia sveikatos ilgalaikėje perspektyvoje.

Civilizuotoje visuomenėje sportuoja beveik visi. Vaikai žaidžia kamuoliu, gali plaukioti, jei yra upė ar koks kitas vanduo, važiuoja riedančiais padargais, jei tam yra pinigų ar galimybių pasidaryti pačiam. Vaiko ankstyvame amžiuje tėvai pritaria jo aktyvesnei fizinei veiklai. Ir vaikas užsiėmęs, ir sveikatos daugiau. Tiesa, vėliau sporto vieta gerokai skiriasi turtingesnėse ir neturtingose visuomenėse. Pirmose jis artimesnis pramogai, antrose vaidmuo labai kintamas. Bet mes apie JAV ir Lietuvą. Pradėsiu nuo galo. Man tenka stebėti vyresnio amžiaus (senolių) poreikius sportui. Grupės užsiima šokiais, joga ar aerobika, bet vyrų ten veik nėra. Tiesa, vienas iš šimto pasitaiko, bet kiek tai procentų? Aišku, matau tik tai, kas yra po mano akimis, tačiau bijau, kad bendra tendencija Lietuvoje brandaus amžiaus žmonėms yra tokia – moterys ir aktyvesnės, ir ilgiau gyvena. Didesnių išvadų kol kas nedarysiu.

Sportiniai įpročiai visur kitokie. O štai JAV labai panašūs į mūsiškius.

Aiškinu:

Beveik 48 procentai vyrų nuo 18 iki 29 metų sportuoja. Vyraujančios sporto šakos: krepšinis, futbolas, amerikietiškas futbolas, beisbolas, bėgimas.

23 procentai moterų nuo 18 iki 29 metų sportuoja. Vyraujančios sporto šakos: beisbolas, tinklinis, bėgimas, tenisas, krepšinis.

Kitoje amžiaus grupėje, t.y. nuo 30 iki 49 metų, sportuojančių vyrų mažėja iki 38 proc., o moterų iki 15 proc. Sporto šakos lieka panašios: 1. Krepšinis, 2. Amerikietiškas futbolas, 3. Golfas, 4. Beisbolas, 5. Bėgimas. Čia vyrams. O moterims sporto šakos rikiuojasi tokia tvarka: bėgimas, tinklinis, beisbolas, amerikietiškas futbolas, dviračiai.

Nelįsdamas į detales, parodysiu paskutinę grupę, t.y. vyresnius nei 65 metų. Pirma, kas krenta į akis, sportuojančių vyrų skaičius išauga iki 32 procentų, o moterų krenta iki 9. Iš esmės keičiasi ir sporto rūšys. Vyrams golfas (44 proc.), krepšinis ar beisbolas ir trečia grupė – tenisas, vaikščiojimas ar žvejyba. Moterims visai kitaip. Pirmoje vietoje vaikščiojimas, antroje plaukimas, trečioje golfas, po to tenisas ir boulingas.

Palyginus tik tris amžiaus grupes, matoma aiški tendencija – sportuojama vis mažiau, kai pereinama iš 18-21 metų į 29-49 metų grupę. Pirmoje lygis yra 40 proc., o antroje 26 proc. Perėjimą iš mokyklų į studentus ir dirbančiuosius lydi fizinio pasyvumo augimas. Tiesa, grupėje 50+ šis lygis tesiekia 20 proc.

Taigi bėgant laikui mažiau sportuojama, tačiau tas lygis kiek padidėja brandaus amžiaus žmonėms. Tačiau tai JAV. O kas pas mus?

Pradėti reikia nuo to, jog Lietuvoje vis dar nesibaigia diskusijos, kiek fizinio lavinimo pamokų turi būti mokykloje. Aklo ginčas su kurčiu apie nuotolį iki laimės. Laikas pripažinti, kad fizinio lavinimo pamokos turėtų būti kasdien, nes tai poilsio organizavimas pavargusioms smegenims. O pojūčiams – apvalymas, regėjimui – lavinimas. Todėl fizinis moksleivių aktyvinimas ne tik gerina sveikatą, bet ir mokymosi rezultatus. Kas yra ne kartą parodyta ir pagrįsta moksliniais tyrimais.

Didesnė problema yra darbingo amžiaus žmonių grupės įjungimas į šį procesą. Štai dvi citatos: „Lietuvoje sveikatingumo klubų lankytojų skaičius neviršija 2 proc., kai Europoje siekia nuo 10 iki 15 proc.“ „Daugelyje Europos šalių atlikti tyrimai rodo, kad 10 proc. žmonių į klubą ateina vieną kartą ir daugiau niekada nebegrįžta. Po 14 mėnesių tik 38 proc. žmonių toliau sportuoja pasirinktame sveikatingumo klube“, – patirtimi dalinosi Dr. Paulas Bedfordas (Šaltinis: https://www.sportuojam.lt/naujienos/618-pasigedo_valstybes_demesio_sveikatingumui.html).

Todėl valstybinės institucijos ir vietos valdžios organai turėtų skatinti visas fiziškai aktyvaus laisvalaikio kolektyvines iniciatyvas. Formų begalės, tačiau reikia tam skirti ne tik pagarbą, bet ir pagalbą. Pasaulyje galima rasti ne vieną pavyzdį, kaip savivaldybės bei valstybinės institucijos remia kūrybines ir fizinį aktyvumą skatinančias įstaigas. Pateiksiu tik vieną pavyzdį iš Kanados. Tai vakarų Kanados aktyvumo ir senėjimo centras, įkurtas dar 1989 metais (The Canadian Centre for Activity and Aging (CCAA). Protaujančios vyriausybės tai daro aktyviai. Ir tai daro dėl labai paprastos priežasties – kai žmogus sveikesnis, jis nekainuoja gydymo sistemai, dar kartais vadinamai sveikatos saugos sistema. Aš jau nekalbu apie tai, kad asmenys, kurie sveikesni, ne tiek siekia gauti, kiek ir atiduoti, būti naudingi aplinkiniams, bendruomenei.

Lietuvos sveikatos programoje tvirtinama, kad „Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština apie 44 procentai gyventojų (ES vidurkis – 39 procentai). Joje labai gražiai aprašomi tikslai, tačiau pamačius neįvykdytus darbus iš ankstesnės programos, suvoki, kad už šių žodžių nebus darbų.

Lietuvoje tik prasideda sporto atgimimas. Turiu galvoje neprofesionalų sportą. Tai, kas padeda gyventi, o ne uždirbti. Problemų turime nemaža, įvardinsiu tik ryškiausią. Vyrai gyvena gerokai trumpiau už moteris. Bet jei aplankysite sportinius užsiėmimus brandaus amžiaus žmonėms (tiems, kuriems per 60), vyrų ten veik nepamatysite. Norint ilgiau gyventi – reikia judėti, o tai jau pareiga. Sportą visuomet galima susirasti, bet esamos žmonių mąstymo nuostatos kol kas trukdo tai daryti. Laikas keisti ir keistis.