Tuberkuliozės gydymas – tarsi kova su vėjo malūnais(1)
Gripo epidemijai pamažu slūgstant, kyla tuberkuliozės grėsmė. Būtent po gripo padaugėja šios lėtinės ligos atvejų. Ir nors vaistai nuo jos išrasti daugiau nei prieš 60 metų, sergančiųjų nemažėja, nes randasi vis daugiau vaistams atsparių šios ligos formų. Pagal tuberkuliozės paplitimą 2012-aisiais Lietuva, kur šia baisia liga susirgo apie 2 tūkst. žmonių, Europoje pirmavo.
Apgaulingi požymiai
Tuberkuliozė, dar kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Gal todėl dažnai šia liga sergantys asmenys slepia tai nuo artimųjų. Tačiau taip elgdamasis sergantysis ne tik nepadeda sau, bet ir platina ligą. Tuberkuliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia lašeliniu būdu per orą plintanti tuberkuliozės bakterija, galinti pažeisti bet kurį organą. Dažniausiai pažeidžiami plaučiai. Ligą platina tik atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo. Į aplinką tuberkuliozės bakterijos patenka jam čiaudint, kosint ar kalbant. Tiesa, iš pradžių užsikrėtusiems asmenims nepasireiškia jokie šiai ligai būdingi simptomai, tačiau dalis užsikrėtusiųjų per tam tikrą laikotarpį gali susirgti tuberkulioze ir tapti pavojingi aplinkiniams. Medikai pataria susirūpinti savo sveikatą atkreipti tiems, kurie nuolat kosi, naktimis prakaituoja, jaučia silpnumą, kuriems be aiškios priežasties pakyla temperatūra. Jiems rekomenduojama nueiti pas šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo atlikti rentgeno tyrimą.
Serga ne tik asocialūs žmonės
Dažnai į ligos simptomus žmonės neatkreipia tinkamo dėmesio, nes yra įsitikinę, kad tuberkuliozė – vien asocialių žmonių liga. Atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis gali užkrėsti iki 30 žmonių. Net geras pajamas gaunantieji, bet dėl didelio darbo krūvio, netaisyklingos mitybos ir kitų veiksnių nusilpusį imunitetą turintys žmonės gali užsikrėsti šia liga. Tad įsitikinimas, kad džiova serga tik vargstantieji, skurstantieji, neturintieji tinkamų gyvenimo sąlygų – klaidingas. Ši liga gali būti pavojinga bet kuriam iš mūsų. Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinės plaučių ir skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai taip pat talkina prasta asmens ir aplinkos higiena. Nepakankamas dėmesys šiai ligai ne tik kad nepadeda iki galo išgyti, bet ir sukuria palankias sąlygas rastis vaistams atsparioms ligos formoms. „Tuberkuliozės gydymas trunka ilgai ir gali tęstis iki dvejų metų. Kai kurie sergantieji po gydymo ligoninėje pasijunta gerai, todėl vėliau, gydydamiesi ambulatoriškai, negeria vaistų, o po kelių mėnesių pasijutę blogai, vėl kreipiasi į gydymo įstaigas. Taip vystosi vis atsparesnė mikobakterijos forma, kurios gydymas valstybei gali kainuoti keturis, šešis ar net dešimt kartų daugiau nei naujai susirgusio ligonio“, – tvirtino gydytojas ir Rotary organizacijos kovos su tuberkulioze Lietuvoje projekto koordinatorius Gediminas Rimdeika.
Priverstinio gydymo sistema veikia vangiai
Chaotiškai arba su pertraukomis gydoma tuberkuliozė tampa lėtine ir sunkiai pagydoma liga. Vieno sergančiojo atvira plaučių tuberkulioze gydymas atsieina apie 3 500 Lt, o atsparios formos tuberkulioze – apie 350 tūkst. Lt. Be to, kuo daugiau vaistų, kuriems tuberkuliozės mikobakterijos yra atsparios, tuo mažesnė tikimybė pasveikti. Tuberkuliozės gydymą Lietuvoje labai apsunkina ir beveik neveikianti priverstinio gydymo sistema. „Kartais dėl paciento girtavimo sunku užtikrinti vaistų vartojimą net ir gydant ligoninėje, tad ką kalbėti apie ambulatorinį gydymą? Vienus slegia aplinkinių atstūmimas, kiti abejingi savo ligai ir gydytis nenori. Nesilaikančius gydymo režimo, reikėtų gydyti priverstinai. Tačiau prie savivaldybių dar nėra komisijų, kurios turėtų teismui nukreipti neklaužadas ligonius“, – apie problemas, kylančias gydant savo ligai abejingus asmenis, kalbėjo Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta. Anot jo, tuberkuliozei plisti palanki ir dabartinė tvarka gydymo įstaigose: norėdamas patekti į ligoninę, sergantysis pirma turi apsilankyti poliklinikoje ir gauti šeimos gydytojo siuntimą. „Tokia tvarka tikrai nepadeda pristabdyti ligos paplitimą“, – kalbėjo A.Tarūta.
Ir vėl pirmieji
Anot specialistų, trūksta ir centralizuotos kontrolės, Lietuvoje nevykdoma šios ligos profilaktika, stinga medikamentų. Vaistai sergantiesiems kompensuojami tik iš dalies. Šiuo metu priverstinis tuberkuliozės gydymas taikomas 14-oje šalies miestų, tačiau dėl nepakankamo finansavimo sistema smarkiai šlubuoja, o apčiuopiamų rezultatų nėra. „2007-aisiais Lietuvą Pasaulinė sveikatos organizacija priskyrė prie labiausiai pažeistų. Mirtingumas truputį mažėjo, bet daugėjo vaistams atsparių tuberkuliozės formų. O 2012-aisiais esame pirmi Europoje pagal tuberkuliozės paplitimą“, – sakė G.Rimdeika.
Apie ligą
Infekcinę ligą tuberkuliozę dažniausiai sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis , kurią 1882 m. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas.
Liga perduodama įkvėpus sergančiojo seilių lašelių, kurie išskiriami į orą. Bet suserga ne kiekvienas – tai priklauso nuo žmogaus imuniteto, ligos sukėlėjų koncentracijos ore.
Pavojingiausi yra atvira plaučių tuberkuliozes forma sergantys žmonės, kurie nuolat kosi ir taip į aplinką skleidžia ligos sukėlėjus.
Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai: skausmas krūtinėje, užsitęsęs kosulys, karščiavimas, prakaitavimas, svorio kritimas, skrepliavimasis, atsikosėjimas krauju.
Pasaulyje tuberkulioze kasmet suserga apie 8 mln. žmonių, kas 20 sekundžių miršta vienas toks ligonis. Ypač sudėtinga situacija Kinijoje.
Eglė Valionienė,
Susiję straipsniai
