Seimo komitetai siūlo griežtinti užkrečiamųjų ligų kontrolę ugdymo įstaigose

Balandžio 6 d. bendrame posėdyje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Sveikatos reikalų komitetai svarstė užkrečiamųjų ligų kontrolės formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose klausimą.

Reklama

Parlamentarai susipažino su Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų pateikta informacija, išklausė Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų.

Bendrame posėdyje Seimo nariai aiškinosi, kokių priemonių reikia imtis, norint užtikrinti užkrečiamų ligų plitimą ugdymo įstaigose. Posėdžio metu paaiškėjo, kad kasmet iš visų susirgimų užkrečiamosiomis ligomis užregistruojama 66–74 proc. vaikų susirgimų. Aktualiausios išlieka skiepijimais valdomos ir invazinės bakterinės infekcijos, vaikų tuberkuliozė, per maistą ir vandenį plintančios infekcijos ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 2011–2015 m. iš 29 vaikų mirties atvejų nuo užkrečiamųjų ligų, 24 atvejai (83 proc.) yra nuo meningokokinės infekcijos, parlamentiniai komitetai pasiūlė skiepijimą nuo B tipo meningokokinės infekcijos įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje sergamumas tuberkulioze išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. buvo išaiškinti du atvejai, kai atvira tuberkuliozės forma buvo nustatyta ugdymo įstaigų darbuotojams, komitetai pasiūlė griežtinti mokytojų ir darželio auklėtojų kasmetinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką, nustatyti griežtesnes sankcijas už neatliktą privalomąjį profilaktinį sveikatos pasitikrinimą.

Daug diskusijų sulaukė ministerijų pateikta informacija, kad keli šimtai Lietuvos ugdymo įstaigų veikia neturėdamos higienos pasų. Komitetai nusprendė, kad atsakomybė už tai turėtų būti nustatyta ne tik ugdymo įstaigų vadovams, bet ir ugdymo įstaigų steigėjams, kai nustatomi visuomenės sveikatos reikalavimų pažeidimai, susiję su ugdymo įstaigų teritorija/sklypu ir patalpų įrengimu/remontu.

Dar viena vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo mokyklose ir darželiuose problema yra ta, kad šiuo metu vienas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas mieste aptarnauja 1000 vaikų, kaime – 500 vaikų. Atsižvelgdami į šį faktą komitetai pasiūlė nustatyti, kad vienas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas teiktų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ne daugiau kaip 200 vaikų