Sukurtas naujas antibiotikas minkštųjų audinių ir odos infekcijoms

Antibiotikų poreikis augant mikroorganizmų atsparumui nuolat didėja. Antibiotikai, kurie yra efektyvūs ir turi nedaug šalutinių poveikių, kiekvieną dieną laukiami klinikinėje praktikoje.

Reklama

Puiki alternatyva

Vienas paskutinių sukurtų efektyvių antibiotikų, priklausančių oksazilidinonų grupei, yra linezolidas.

Neseniai atlikta studija analizavo naują šios grupės preparatą - torezolidą. Dvigubai aklame randomizuotame trečios fazės tyrime torezolidas lygintas su linezolidu. Studijoje dalyvavo 667 ligoniai, kuriems buvo diagnozuoti odos pūliniai, rožė, celiulitas, infekuotos žaizdos. Visi ligoniai buvo didelės rizikos grupės, beveik ketvirtis vartojo narkotikus. Tyrimo dalyviai suskirstyti į dvi grupes, vieniems skirtas linezolidas, kiti gydyti torezolidu. Medikamentai skirti tablečių forma.

Abiejose grupėse nustatytas labai panašus ir geras atsakas į gydymą tiek po 72 valandų, tiek po 11 dienų. Torezolido grupėje nustatyta šiek tiek mažiau nepageidaujamų poveikių, ypač viduriavimo ir kraujo pakitimų (trombocitopenijos).

„Torezolidas gali tapti puiki alternatyva linezolidui gydant minkštųjų audinių ir odos infekcijas, kurias sukelia atsparių tradicinams antibiotikams bakterijų štamai“, - tyrimo išvadas pakomentavo infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina.

Naujų antibiotikų sukuriama mažiau

Antibiotikų sukūrimas pastaraisiais metais nėra labai aktyvus, - pasakojo J. Petrina. 60-70-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo sukuriama po 3-4 antibakterinius preparatus kasmet.

Per pastaruosius 10 metų, literatūros duomenimis, buvo sukurti šie antibakteriniai preparatai: 2000 metais - linezolidas, 2001 - telithromycinas, 2003 - daptomycinas, 2005 - tigecyclinas, 2005 - doripenas, 2009 - telavancinas, 2010 – ceftarolinas, 2011 - fidaxomicinas. Šiais metais taip pat bandomas naujas aminoglikozidų grupės preparatas, dar neturintis pavadinimo, koduojamas ACHN-490, kuris veikia atsparias E. coli ir K. pneumoniae padermes.

Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams – vis dar problema  

J. Petrinos pateiktais duomenimis, pasaulyje šiuo  metu yra stebimas Staphylococcus aureus, kitų Streptococc‘ų ir Enterococc‘ų, Pseudomonas aeruginosa, Clostridium difficile, Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Mycobacterium tuberculosis atsparumas vienam ar keliems antibiotikams. Taip pat neseniai imta registruoti Acinetobacter baumannii, Salmonella rūšių atsparumas antibakteriniams preparatams.

„Stebint vangų naujų antibakterinių preparatų kūrimo procesą, galima pasakyti, kad ir toliau  racionalus antibiotikų vartojimas išlieka itin aktualus šiuolaikinėje medicinoje“, - sakė infektologė.

 Patarimai skiriant antibakterinius preparatus pacientams

Skirti antibiotikus tik vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis, atlikus tyrimus ir diagnozavus tikslų ligos sukėlėją. Neskirti antibiotikų neatlikus tyrimų ir neįsitikinus, kad tai yra tikrai bakterinė infekcija.

Jei įmanoma, skiriami kuo siauresnio spektro antimikrobiniai preparatai, padedantys įveikti tam tikrą infekciją, o ne plataus spektro antibiotikai.

Pacientai turėtų vartoti antibiotikus griežtai nustatytu laiku, nepraleisti dozių.

Reikėtų paaiškinti pacientams, kaip palengvinti peršalinimo ir gripo simptomus be antibiotikų.

Mažinti antibakterinių preparatų vartojimą žemės ūkyje ir maisto pramonėje.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Prokocimer et al. Tedizolid phosphate for treatment of acute bacterial skin and skin suture infections. The ESTABLISH - 1 trial. JAMA 2013, 309.