Pirmadienis, 2024.05.13
Reklama

Nuo atsparių antibiotikams bakterijų gali apsaugoti elementari higiena

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas | 2015-11-18 09:11:00

Tai, kad bakterijos tampa vis atsparesnės, o antibiotikai tampa nebeveiksmingi, jau pasaulinė problema, sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. Jos teigimu, žmonės turi žinoti, kad antibiotikus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, per anksti nenutraukti vartojimo, o likučių nepasilikti kitam kartui, nevartoti savarankiškai ir nesidalinti su kitais. „Bakterijos [...] dėl netinkamo vartojimo pradėjo keistis daug sparčiau [...]. Be to, reikia žinoti, kad paprasčiausios priemonės, netgi elementari higiena (pvz., rankų plovimas) gali apsaugoti nuo atsparių antibiotikams bakterijų plitimo“, – teigia I. Zurlytė.

Vaistai
© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

– Dar Alexanderis Flemingas, kuris 1928 m. atrado peniciliną, įspėjo, kad, piktnaudžiaujant antibiotikais, bakterijos taps jiems atsparios. Ponia Zurlyte, kaip per visus šiuos metus keitėsi antibiotikų veiksmingumas?

– Antibiotikų veiksmingumas visada yra tiriamas, kai sukuriami nauji antibiotikai ir išleidžiami platesniam vartojimui. Tačiau pastaraisiais metais PSO, Europos Komisija (EK) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį ir tai parodo gilesni mikrobiologiniai bei kiti tyrimai, kad atsparumas antibiotikams atsiranda, kai jie vartojami netinkamai, per dažnai ar per daug. Tada bakterijos, kurias iš pradžių vienas ar kitas antibiotikas turėjo gydyti, tampa atsparios, antibiotikai tampa nebeveiksmingi. Tai didžiulė grėsmė, o visos pasaulio šalys pripažįsta (toks ir PSO vertinimas), kad tai jau globali problema.

– Kodėl taip atsitiko? Kodėl pasaulyje antibiotikų vartojama vis daugiau?

– Viena vertus, kadangi antibiotikai tokie veiksmingi, jie buvo vartojami netgi ne pagal paskirtį. Ir šiemet Pasaulio sveikatos asamblėjos šalys narės priėmė antimikrobinio atsparumo veiksmų planą, kuriame yra trys pagrindinės kryptys. Viena – supratimo, suvokimo, kaip vartoti antibiotikus, trūkumas: vaistai yra, bet, kaip juos vartoti, gal tikrai per mažai kalbėjome visuomenei.

Kitas dalykas – žinios ir priežiūra: nors žinoma, kad bakterijos yra labai gyvybingi sutvėrimai ir keičiasi, būtent dėl netinkamo vartojimo jos pradėjo keistis daug sparčiau, o paplitimas pasikeitusių mikroorganizmų globaliame pasaulyje ypač suintensyvėjęs. Be to, reikia žinoti, kad paprasčiausios priemonės, netgi elementari higiena (pvz., rankų plovimas) gali apsaugoti nuo atsparių antibiotikams bakterijų plitimo. Taigi elementarių žinių trūkumas irgi gali būti su tuo susijęs.

– Kodėl sakote, kad trūksta elementarių žinių?

– Netgi jei žmonės ir žino, kad egzistuoja atsparumo antibiotikams problema, ne visada žino, kaip ji kenkia jiems patiems ar šeimos nariams, ir nelabai žino, kad yra elementarių priemonių, kurios prisideda prie atsparių bakterijų plitimo mažinimo. Kadangi tai ne šalies, netgi ne regiono, o globali problema, dėl to pirmą kartą ir vyksta Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė. [...]

Labai svarbu žinoti, kad antibiotikus būtina vartoti tinkamai: taip, kaip paskirta gydytojo, ne per trumpai (kartais simptomai dingsta, žmogus pasijunta geriau ir nebegeria antibiotikų, nors juos būtina vartoti nurodytą laiką). Negalimas ir perteklinis vartojimas, pavyzdžiui, virusinių infekcijų antibiotikai neveikia. Infekcijų prevencijai yra skirti skiepai. Taigi antibiotikus reikia vartoti atsakingai, saikingai ir labai apgalvotai – tai pagrindinis šios savaitės šūkis. O šiuo atveju gali prisidėti ir pati visuomenė, ir sveikatos priežiūros įstaigos, sveikatos specialistai.

– Tačiau antibiotikai parduodami tik turint receptą. Tad gal tai labiau priklauso nuo medikų, o ne nuo pačių gyventojų?

– Iš dalies galiu sutikti, nes ne visose šalyse antibiotikai parduodami tik su receptu. Lietuvoje taip pat ne taip seniai atsirado receptai antibiotikams. Be to, žmonės kartais nutraukia vartojimą, nesuvartoję visos dozės, o likučius pasilieka kitam kartui ir kitą kartą pradeda vartoti savarankiškai. Arba netgi perduoda draugams, pažįstamiems. Tai tarsi paprasti dalykai, bet jie tikrai galėtų padėti spręsti problemą.

– LRT RADIJO klausytoja prisimena, kad anksčiau namuose profilaktiškai būdavo laikomas penicilinas. Ar galima tai daryti?

– Tikrai nerekomenduojame. Jokių antibiotikų profilaktiškai laikyti nereikėtų. Tai nėra veiksminga ir gali sukelti problemų. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra ligų, kurios veiksmingai gydomos tik antibiotikais, jų reikia po transplantacijos, chemoterapijos. Bet antibiotikams atsparios bakterijos jau kelia grėsmę ir žmonių gyvybei. Ypač reikia atkreipti dėmesį, kad, sergant virusinėmis infekcijomis, antibiotikų vartoti negalima – jie nepadeda.

– Priminkime, kas yra tie virusiniai susirgimai.

– Pavyzdžiui, gripas. Susirgus gripu ar tiesiog virusine peršalimo liga, antibiotikai neveiksmingi. Kartais, esant gripo komplikacijoms, antrinė infekcija jau būna bakterinė (pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kiti susirgimai) – tada antibiotikai skiriami. Tačiau nuo gripo efektyviausia priemonė yra skiepai – tai geriausiai apsaugo ir nuo ligos, ir nuo sunkių komplikacijų.

– Dabar daug svarstoma apie tai, kad zootechnikoje, siekiant pagreitinti sveikų gyvulių augimą, naudojami antibiotikai, todėl kartu su mėsa, pienu žmonės esą taip pat gauna dalį tų antibiotikų. Ar PSO gali tai patvirtinti?

– Tikrai taip. Antibiotikų naudojimas žemės ūkio sektoriuje sveikiems gyvūnams ir paukščiams išauginti ir jų augimui stimuliuoti taip pat prisideda prie problemos masto.

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį
Sparčiai šylant, orams nemaža dalis žmonių pradeda intensyviai ruoštis vasaros sezonui ir daugiau dėmesio skiria savo kū...
Pristatė vėžio „konsultacijų kabinetą“: net 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti
Onkologinių susirgimų tikimybė visuomenę vis dar itin gąsdina, o apie prevencines programas ir šiuolaikinį gydymą gyvent...
Operacinės slaugytoja: „Esame šiek tiek paslaptingi ir atsiriboję „stop" linijomis“
„Operacinės slaugytojas privalo suskaičiuoti instrumentus, tvarsliavą, adatas prieš prasidedant operacijai ir prie...
Keičiama pacientų skundų nagrinėjimo tvarka
Nuo šių metų gegužės mėnesio įsigaliojo nauja pacientų skundų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje akreditavimo sveikatos pri...
Ar vaikai dar moka žaisti: į žaidimų svarbą ankstyvajame ugdyme ragina pažvelgti plačiau
Paradoksalu, tačiau mūsų vaikai nebemoka žaisti, jiems trūksta vaizduotės. Namuose vieną po kito įveikdami kompiuterinių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų