Neracionalaus antibiotikų vartojimo pasekmės - skaudžios
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai sunerimę: šiemet itin padažnėjo Clostridium difficile (C. difficile) sukelto enterokolito atvejų – situacija artima protrūkiui. Sergamumo padidėjimas gali būti susijęs su gerėjančia diagnostika, o taip pat gali rodyti neracionalaus antibiotikų vartojimo pasekmes.
Šiemet sausio – spalio mėn. vien Kauno apskrityje buvo užregistruoti 66 šio susirgimo atvejai. Pernai per visus metus – 9 atvejai, o 2013 m. – 1 atvejis. Pažymėtina, kad 81 proc. susirgimų diagnozuota asmenims, vyresniems nei 65 m. amžiaus.
Tyrimais nustatyta, kad po hospitalizacijos ligoninėje žarnyno kolonizacija auga ir apie 20-40 proc. pacientų randama C. difficile, nors infekcijos požymių nėra. Tačiau Kauno apskrityje tik 30 proc. atvejų galima susieti su užsikrėtimu gydantis ligoninėje. Tai reiškia, kad problema – ne vien hospitalinės infekcijos. Tikėtina, kad dauguma atvejų išsivystė dėl ilgalaikio ir neracionalaus antibiotikų vartojimo, kadangi net 56 proc. šiemet Kauno apskrityje nustatytų atvejų pavyko išsiaiškinti antibiotikų vartojimą.
C. difficile yra žmogaus normalios žarnyno floros dalis. Šį mikroorganizmą žarnyne turi apie 80 proc. vaikų ir apie 5 proc. suaugusiųjų. Tačiau vaikams ir sveikiems suaugusiesiems C. difficile retai sukelia infekcijas. Būtent antibiotikų vartojimas padidina sukėlėjo paplitimą net iki 46 proc.
C. difficile bakterija gamina toksinus, kurie pažeidžia žarnyną ir sukelia įvairaus sunkumo viduriavimus (diarėjas) su žarnų uždegimu (kolitu).
Riziką susirgti C. difficile sukeltu enterokolitu padidina:
plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimas;
imuniteto nusilpimas;
steroidų vartojimas;
citostatikų vartojimas;
lėtinės žarnyno ligos.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė teigia, kad pagrindinės C. difficile sukelto enterokolito profilaktikos priemonės yra:
racionalus antibiotikų vartojimas (antibiotikų vartojimas tik tada, kai yra patvirtinta bakterinė infekcija, nustatytas sukėlėjo jautrumas antibiotikams ir tik tiek, kiek paskyrė gydytojas);
probiotikų vartojimas su plataus veikimo spektro antibiotikais;
griežta asmens higiena (rankų plovimas su muilu ir vandeniu, vienkartinių pirštinių naudojimas);
hospitalinių infekcijų profilaktika ligoninėse.
Susiję straipsniai
