Salierai - vitaminų bomba

Lietuvoje salierai ne itin populiarūs, nors jie buvo puikiai žinomi dar Senovės Graikijoje, Romoje ir Egipte. Senovės graikų gydytojai beviltiškam ligoniui duodavo salierų nuoviro, teigdami, kad tai – vienintelis dalykas, kuris dar gali padėti.

Reklama

Trys viename

Lietuviai labiausiai vertina šakniavaisinius salierus, Vakarų Europoje labiau paplitę lapiniai, o amerikiečiai pirmenybę teikia lapkotiniams salierams. Maistui naudojami jų lapai, lapkočiai ir šaknys. Visose šio daržovinio, prieskoninio ir vaistinio augalo dalyse gausu vitaminų ir mikroelementų.

Iš salierų galima pagaminti vertingų ir skanių patiekalų. Jie valgomi žali, virti, kepti, troškinti. Salierai tinka padažams, sriuboms, mėsos ir žuvų patiekalams pagardinti. Gali būti naudojami gumbai, lapkočiai ir patys lapai. Įvairioms konservuotoms mišrainėms, įdarams, sūdytiems produktams, žinoma, labiau tiks gumbai, o štai sriuboms labai tinka lapiniai salierai, nes jie suteikia daug stipresnį aromatą.

Salierai puikiai tinka su obuoliais, morkomis, pomidorais, riešutais, džiovintomis slyvomis. Dera ir su savo giminaitėmis petražolėmis, nesipyksta ir su krapais. Tad patiekalams galima drąsiai naudoti šiuos prieskonius. Prie salierų tinka grietinė, majonezas, grietinėlė.

Kaip prieskoninės daržovės, salierai naudojami ir žali, ir džiovinti įvairiems žuvų bei mėsos patiekalams paskaninti. Ne visos šeimininkės žino, kad salierų lapus galima sūdyti. Sūdyti salierai puikiai dera su morkomis, porais, krapais, petražolėmis. Žiemą tai yra puikus sriubų ir salotų pagardas.

Greitai tamsėja

Ruošiant salierų šakniavaisius maistui, juos reikia labai gerai nuplauti. Virti salierus reikia neluptus šiek tiek pasūdytame ir parūgštintame vandenyje – taip prarandama mažiau aromato ir vertingų medžiagų. Jei šakniavaisiai bus vartojami žali, juos nulupus ir susmulkinus reikia tuoj pat apšlakstyti citrinų sultimis, nes salierai labai greitai tamsėja. Salierų lapuose esantis eterinis aliejus yra stiprus diuretikas. 2 šaukštelius salierų lapų užplikius ¼ l vandens, galima pasigaminti sveikatą gerinančios arbatos. Salierai pasižymi antireumatiniu poveikiu. Todėl sergančiųjų šia liga valgiaraštyje jų neturėtų trūkti.

Liūdesio simbolis

Daug amžių salierai buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai. Iš salierų lapų nupintais vainikais būdavo pagerbiami sporto varžybų nugalėtojai, švenčių dienomis jais puošdavo šventyklas ir namus, salierus mėgta sodinti prie karžygių paminklų. Pagarbą šiai daržovei įrodo ir jos atvaizdas ant Senovės Graikijos ir Sicilijos monetų.

Senovės Egipte salierai turėjo šiek tiek kitokį įvaizdį. Egiptiečiai tikėjo, kad salierai –liūdesio ir mirties simbolis. Juos augindavo nuolat uždengtus, kad nepasiektų saulės spinduliai. Salierų lapų vainikai būdavo dedami ant kapų tikint, kad jie suteiks mirusiesiems jėgų ir gerą pomirtinį gyvenimą. Gyvieji salierų valgydavo mirusiųjų minėjimo dieną.

Europoje pirmieji salierus pamėgo ir ėmė auginti vokiečiai maždaug XV–XVI a. Dar po šimtmečio salierai paplito Prancūzijoje, o XVIII a. jie jau buvo užkariavę visą Europą. Rusiją salierai pasiekė Jekaterinos laikais, o maistui imti naudoti XVIII a. Patekę į Lietuvą, šie augalai iš pradžių buvo auginami tik dvaruose ir laikomi prabangos ženklu. Gausiau juos pradėta vartoti tik po Antrojo pasaulinio karo, nes mūsų senoliai pakankamai turėjo ir savų daržovių.

Salierų šakniavaisiuose susikaupia apie 1,3 proc. baltymų ir 6,7 proc. angliavandenių. Ypač gausu vitamino C ir B grupės vitaminų, yra vitamino PP ir karoteno. Gumbuose taip pat nemažai įvairių mineralinių medžiagų: kalio, magnio, fosforo, kalcio ir kt.

Salierų lapuose naudingų medžiagų dar daugiau. Mineralinių medžiagų kiekiu lapai lenkia šakniavaisius 1,5 karto, vitamino C – 15 kartų, o karoteno – net 80 kartų! Salieruose susikaupia apie 9 proc. eterinių aliejų, suteikiančių jiems puikų aromatą ir specifinį skonį. Būtent dėl šių eterinių aliejų gausos salierai yra ne tik maistinė daržovė, bet ir puikus prieskonis įvairiems patiekalams.

Salieruose esantys eteriniai aliejai žadina apetitą, skatina virškinimą ir turi tonizuojamųjų savybių. Lapuose eterinių aliejų susikaupia gerokai daugiau nei šakniavaisiuose, todėl gaminant prieskonius dažniausiai naudojami salierų lapai.

Nuolat valgant salierų, gerėja nervų sistemos ir inkstų veikla, medžiagų apykaita. Jie padeda sergant širdies kraujagyslių ligomis, reumatu. Naudingos salierų medžiagos teigiamai veikia sergančiuosius podagra, alergine dilgėline, dermatitu, akmenlige.