Paparčio galia atsiskleidžia ne tik magišką naktį

Per patį vasaros gražumą žiedais vainikuotos dainomis nuskamba Joninės. Vidurnaktį laukiama didžiausio stebuklo – pražystančio paparčio žiedo. Kas jį nuskina, sužino, kur paslėpti visi žemės lobiai, kur yra raktai nuo sveikatos skrynelės.

Reklama

Paparčių guolis – nuo strėnų skausmo

Šis žalias, vešlus augalas gražiais lapais (žiedų ir sėklų niekas nėra matęs) išdygsta iš Perkūno sėklos. Dievaitis Perkūnas paparčiams suteikė gydomųjų galių, tik reikia mokėti jas atrasti. Šių augalų lapuose ir šaknyse yra raugų, dervų, flavonoidų, gausu vitamino C, stiebuose – tanidų, augalo pelenuose – daug kalio. Vyriškųjų augalų gydomosios galios didesnės.

Jei kamuoja reumatas, kankina stuburo, sąnarių skausmai, mėšlungis, reikia kloti paparčio lapų guolį ir miegoti ant sausų lapų čiužinio. Skaudančiai galvai, geliančiam dančiui nuraminti ar atsiradus klausos sutrikimų, suskaudus ausiai (peršalimo ar gripo pasekmėms nugalėti) tiks paparčių pagalvėlė. Pagulėjus ant jos skausmas paprastai praeina, klausa pagerėja. Poveikis bus stipresnis, iš apatinės lapų dalies surinktas tamsiai rudas sporas suvyniojus į mažą marlę ir atsargiai įkišus į ausį. Beje, subrendusias sporas paparčiai barsto birželio–rugsėjo mėn. Jos lengvai pasisėja ir sudygsta.

Netikėtai suskaudus sąnariams ar strėnoms ant skaudamos vietos reikėtų dėti saują paparčių lapų ir aprišti. Iš pradžių skausmas gali šiek tiek sustiprėti, vėliau nurimsta ir visai dingsta.

Šviežius paparčių lapus galima kloti į apavą, kad kojos neprakaituotų, sušiltų, dingtų nuovargis. Tai gera profilaktinė priemonė nuo kojų odos susirgimų.

Tinka ir vonioms

Paparčių vonios rekomenduotinos, kai kankina sąnarių skausmai ar ilgai negyja žaizdos. Paparčių vonelėje reikėtų mirkyti tinstančias kojas. Vonios užpilui pagaminti reikia 300–500 gramų paparčio lapų ir 5 litrų vandens. Verdama 10– 5 min. Tinka šviežia ir džiovinta žaliava.

Kompresams – nuoviras

Trynimui, kompresams naudingas paparčių lapų ar šaknų ir acto (vieną šaukštą acto reikia atskiesti tokiu pat vandens kiekiu, truputį pavirti) nuoviras.

įvairiems įtrynimams nuo reumatinių skausmų galima pasiruošti šviežių lapų ir degtinės ar 40 proc. stiprumo spirito tinktūros. Žalius lapus susmulkinti, užpilti, kad apsemtų ir palaikyti savaitę šiltoje vietoje, paskui perkošti. Švelnesnis, ypač sausesnei odai, ir vertingesnis yra paparčių lapų aliejus, kai lapai užpilami alyvų ar sojų aliejumi. Palaikius 10 dienų, lapai, juos nuspaudus, išmetami, tuo pačiu aliejumi užpilami nauji (kartoti tris ar keturis kartus). Toks aliejus savo galiomis prilygsta eukaliptų aliejui.

Liaudies medicinoje paparčiai vartojami sutrikus medžiagų apykaitai, esant inkstų uždegimui, nervinei įtampai, išgąsčiui, užkietėjus viduriams, šlapimo nelaikymui gydyti. Iš vienos dalies lapų ir penkių dalių vyno ruošiamas nuoviras parazitams iš virškinamojo trakto pašalinti. Augalo veikliosios medžiagos – filiksono rūgštis ir filmoronas – organizme suskilusios išskiria medžiagas, kurios naikina kirmėles. Beje, šiam tikslui vaistinėse galime įsigyti paparčio šaknų preparatą filiksaną.

Veikia kaip priešnuodžiai

Paparčiai padeda iš organizmo pasišalinti toksinams. Tibeto medicina šviežius paparčio lapus naudojo įkandus gyvatei ar kitaip apsinuodijus, gydė įvairius kraujotakos sutrikimus, plaučių tuberkuliozę, karščiavimus.

Džiovinti paparčiai savo galias išlaiko metus, tad geriausia jų pasiruošti kasmet. Vaistams augalai džiovinami liepos–spalio mėnesį lauke pavėsyje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę šakniastiebiai būna tamsiai rudi, perpjauti – šviesiai žali, šiek tiek kvapūs, saldoki, gaižaus, vėliau aitraus skonio.

Jei sergate skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų, inkstų, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, tuberkulioze, anemija, kraujo apytakos nepakankamumu, paparčių reikėtų nevartoti. Jų turėtų vengti nėščiosios.

Ir vaistas, ir maistas

Paparčiai saugo nuo blogio ir neigiamos energijos. Darbo kambaryje augantys paparčiasi padeda susikaupti.

Iš paparčių gaminamas preparatas osteochinas. Jis sulaiko kalcį kauluose, neleidžia jam greitai pasišalinti. Dezinfekuojamasis paparčių lapų poveikis kur kas didesnis nei karbolio rūgšties.

Paparčiai – vieni seniausių planetos augalų. Jiems 250–400 mln. metų (iškasama akmens anglis yra paparčių liekanos). Šalyje natūraliai auga apie 20 šių augalų rūšių. Visi jie dekoratyvūs ir turi gydomųjų galių.

Lotynišką (dryopteris) vardą paparčiams padovanojo draugystė su ąžuolais. Kai kurios rūšys auga tik ąžuolynuose.

Nuplauti švariu vandeniu, blanširuoti, apvolioti miltuose ar džiūvėsėliuose ir svieste kepti ūgliai – puikus garnyras prie įvairių patiekalų.