Pankolis: vienas iš devynių šventų augalų(6)

Pankolis (Foeniculum vulgare) žinomas kaip „saldusis kmynas“. Visuose Indijos restoranuose po valgio kartu su sąskaita atnešamas indelis su pankolio sėklomis. Kramtomos jos išvalo dantis nuo maisto likučių, pagerina virškinimą ir kiek vėliau sumažina vidurių pūtimą, aromatas atšviežina burną ir kvėpavimą.

Pankolis, pakramtytas po valgio, slopina apetitą, t. y. net ir mažiau pavalgę greičiau pajusite sotumo jausmą. Turbūt dėl šios savybės slopinti apetitą garsus graikų gydytojas Dioskoridas pankolį skirdavo turintiems antsvorio.

Pankoliai gerai dera su kitais ajurvediniais prieskoniais:   kmynais, kalendra, ciberžole, gvazdikėliais, kardamonu ir ciberžole.

Pankolių sėklos apkepinamos  ghi ir dedamos į patiekalą jo gaminimo pabaigoje. Lengvai paskrudintos jos tinka ryžiams, daržovių sriuboms, padažams, salotoms, pyragams, pudingams, uogienėms. Dedamas į raugintus kopūstus, agurkus, pomidorus, pipirus, marinuojamus obuolius ir arbūzus. Su pankolio lapais ar stiebais rauginti ar marinuoti agurkai būna kieti ir labai kvapūs.

Reklama

Pankolis turi savybę mažinti vidurių pūtimą, todėl jį labai tinka naudoti  su vidurius pučiančiu maistu – kopūstais, ankštiniais, bulvėmis. Pankolių gumbai yra labai vertinga daržovė, kuri gali būti valgoma tiek šviežia, tiek termiškai apdorota

Ajurvedoje pankolis laikomas vienu iš labiausiai  satviškų (satva- dorybė) prieskonių. Jis subalansuoja vata ir pitta, mažais kiekiais naudingas virškinimui kapha tipo žmonėms. Pankoliai yra vėsinančio, saldaus skonio. Šis prieskonis stiprina virškinimo ugnį, mažina karščiavimą.

Senovėje pankolio šakeles kabindavo ant durų, kad apsisaugotų nuo užkalbėjimų ir blogų dvasių. Pankolis laikytas sėkmės simboliu. Sakoma, kad pankolis  suteikia ilgaamžiškumą, stiprybės ir drąsos.

Paprastasis pankolis buvo vienas labiausiai vertintų augalų senovės Romoje. Kariai jį imdavo į mūšius, kad išlaikytų gerą sveikatą, o moterys vartodavo, siekdamos išvengti nutukimo. Šis augalas buvo vienas iš 9 šventųjų anglosaksų augalų.

Visos augalo dalys yra valgomi: gumbai, stiebai ir lapai, džiovintos sėklos. Gydymui dažniausiai naudojamos pankolio sėklos, kurias geriausia rinkti rudenį. Derlius nuimamas tada, kai centrinio ir antros eilės skėčių vaisiai pageltonuoja. Nupjauti augalai džiovinami pavėsingoje, prapučiamoje vietoje.

Šio prieskonio sėklas patartina laikyti sandariame inde atokiau nuo šviesos.

Sveikatinančios savybės

Pankolis gerai žinomas kaip regėjimą gerinanti priemonė.  Dar pirmame amžiuje Plinijus pastebėjo, kad gyvatės, pakeitusios odą, trindavosi ir raitydavosi aplink pankolių stiebus, ir apsiblaususios jų akys netrukus nušvisdavo.

Pankolio arbata maitinančioms motinoms skatina laktaciją, moterims reguliuoja menstruacijų ciklą, kūdikiams palengvina kamuojantį vidurių pūtimą, padeda adaptuotis prie  naujo ir neįprasto maisto.

Pankolis itin naudingas, sergant gastritu, skrandžio opa, kitomis skrandžio bei virškinamojo trakto ligomis, inkstų akmenlige. Jo ir kalendros

mišinio nuoviras gydo šlapimo takų uždegimą.

Pankolio sėklos turi daug  baltymų, geležies, kalio, magnio, cinko, natrio, vitaminų C, A, B1, B2, B3.

Dominuojantį aromatą skleidžia veiklioji medžiaga – eteris anetolis. Jo pankolyje yra iki 6 proc.  Žinoma apie jo gydomąjį poveikį kvėpavimo takų ir skrandžio gleivinei. Malšina skausmą ir naikina bakterijas. Ypač veiksminga priemonė sergant bronchų ir žarnyno infekcijomis.

Derinyje su kalendra geriamas šlapimo takų uždegimo atvejais, kuomet peršti ar skauda šlapinantis.

Pankolio arbata viena iš priemonių gripui gydyti. Šiuo atveju geriama pankolio arbata padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių.

1 puodelis verdančio vandens, trečdalis arbatinio šaukštelio džiovintų imbierų (ar griežinėlis šviežio), pusę šaukštelio pankolio sėklų. Kai atvės iki kūno temperatūros,  įdedame šaukštelį medaus. Gerti prieš valgį.

Raminanti ir smegenų ląsteles maitinanti  pankolio arbata su pienu: į karšto pieno stiklinę įberiame  pusę šaukštelio pankolio sėklų ir ant šaukštelio galiuko ciberžolės. Geriame prieš miegą.

Pankolis taip pat padeda greičiau atsigauti  po sunkių ligų, valo toksinus, greitina žaizdų gijimą, padeda atkurti žarnyno mikroflorą.

Dar pažymėtina ir tai, kad pankolis – vienas iš senų senovėje naudotų augalų kosmetikai. Kremai su ghi, vašku ir pankolio aliejumi didina pilvo odos ir krūtų stangrumą, lygina raukšles ir gerina odos spalvą.

Stiprią  pankolio sėklų arbatą sumaišome su medumi ir jogurtu. Tokia kaukė skirta veido  odai  stangrinti ir išlyginti.

Pankolio sėklos raminamai veikia centrinę nervų sistemą, pašalina nervingumą ir baimę. Išblaško negeras mintis, atkuria vidinę pusiausvyrą. Vėsina per didelį karštį. Padeda nuo nemigos. Pankolio sėklas galima kramtyti po pusę šaukštelio po kiekvieno valgymo, išgerti po 3 stiklines pankolių arbatos per dieną.

Renesanso laikais Europoje  buvo naudojamas nuo nutukimo.

Pankolio sėklos naudojamos arbatai paruošti: pusė arbatinio šaukštelio smulkintų pankolio vaisių užpilama puodeliu verdančio vandens ir paliekama 15 min. Atvėsinama ir geriama po tris puodelius per dieną.

Kaip vaistinis augalas, pankolis pripažintas 22 pasaulio šalyse. Šių dienų medicina pripažįsta beveik visus pankolio nuopelnus, ypač virškinimui.

Parengė Žilvinas Užkuraitis