Trečiadienis, 2018.07.18
Orai
Reklama

Netobulos sveikatos šauktiniai iš kariuomenės grįš sustiprėję ar pasiligoję?

Ligita Sinušienė | 2015-06-10 00:01:51

Ar tikrai į kariuomenę turėtų būti imami jaunuoliai, turintys pirmojo laipsnio hipertenziją, širdies prolapsą ar sirgę astma? Kai kurios motinos nerimauja dėl savo sūnų, bet specialistai visuomenę ramina, nors yra gydytojų, skambinančių pavojaus varpais: netobulos sveikatos jaunuoliams karinis krūvis galįs sukelti sunkias ligas.

Pratybos
Karinių pratybų „Žaibo kirtis 2015“ akimirka. Linos Pankratjevaitės nuotr.

Mama nerimauja

„Mano sūnus turi širdies prolapsą su mažesniu nei pirmojo laipsnio praeinamumu, - kalbėjo moteris (vardas, pavardė redakcijai žinomi). – Gydytoja mums sakė, kad esant tokiai diagnozei fizinis krūvis kūno kultūros pamokose nemažinamas, bet pasitarusios sutarėme, kad verčiau ji parašysianti atleidimą. Nes jeigu vaikinas sportuoja kartu su bendraamžiais, net jeigu jam ir fiziškai sunkiau nei kitiems, nenorėdamas sulaukti pašaipų, gali stengtis virš savo jėgų. Lietuvoje yra buvęs mažiausiai vienas atvejis, kai vaikui sustojo širdis kūno kultūros pamokos metu. Ir man labai neramu: jei mano sūnus kitąmet ar dar po kelerių metų bus pripažintas tinkamas karinei tarnybai, nors net kūno kultūros pamokose mokykloje nedalyvaudavo, kas tuomet jo laukia kariuomenėje?!“

Ligotesnius priima nuo 2005-ųjų

Karinės medicininės ekspertizės komisijos pirmininkas majoras Vilius Kočiubaitis portalui VLMEDICINA.LT sakė, jog prieš dešimtmetį buvo palengvinti reikalavimai į karinę tarnybą šaukiamų jaunuolių sveikatai.

„Nuo 1999 m. iki 2004 m. tarnybai netinkami buvo visi, kuriems diagnozuotas mitralinio vožtuvo prolapsas, hipertenzija, kurie sirgę astma, bet nuo 2005 m. tvarką pakeitėme, ja dabar ir vadovaujamės. Esant širdies prolapsui, jeigu regurgitacija mažesnė nei pirmo laipsnio, jaunuolis dabar gali tarnauti, - aiškino komisijos pirmininkas. - Dabar ir su pirmo laipsnio hipertenzija priimame, jeigu jaunuolis nevartoja vaistų. Taip pat karo prievolei dabar tinkami ir sirgusieji astma, jeigu per pastaruosius penkerius metus dėl šios ligos nė karto nesikreipė į gydytojus. Jei pas gydytojus nesilankė trejus metus ir nori tarnauti, papildomai jis dar siunčiamas pulmonologo konsultacijai, ir, jei sveikatos būklė leidžia, priimame“.

V. Kočiubaitis pabrėžė, kad visais atvejais, kai jaunuolis turi minimas diagnozes, atsižvelgiama ir į jų vidinę motyvaciją. „Kiekvienas yra vertinamas individualiai, atliekamas fizinio krūvio mėginys – veloergometrija (elektrokardiogramos registravimas fizinio krūvio metu), atsižvelgiame į visus rodiklių pakitimus“, - kalbėjo majoras.

Atsakyti, kiek šauktinių pripažintų tinkamų kariuomenei su minėtomis diagnozėmis, portalo pašnekovas atsakyti negalėjo, bet patikino, kad „tik vienas kitas“.

Šiuo metu sveikata patikrinta daugiau nei tūkstančiui šauktinių.

Nadežda Rožnova
Kardiologė Nadežda Rožnova patikino, jog prolapsą su pirmojo laipsnio regurgitacija turi beveik visi krepšininkai, kurie turi ir itin didelį fizinį krūvį. © Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

Turi beveik visi krepšininkai

Vaikų kardiologė Nadežda Rožnova portalui aiškino, kad mitralinio vožtuvo prolapsas – įgimta širdies savybė, perduodama antrajai kartai. Kaip ir akių spalva ar forma.

„Su širdies ūžesiais ir prolapsais vaikų pas mus ateina masiškai, bet jei tai yra nedidelio laipsnio, taip ir parašome: „Mitralinio vožtuvo prolapsas nereikšmingas“. O tai reiškia, kad žmogus gali daryti viską – nuo kūno kultūros pamokų iki tarnavimo kariuomenėje. Tačiau jei kardiologas mato pakitimų, tuomet kardiologas riboja veiklą. Pavyzdžiui, neleidžiama sportuoti su treniruokliais, o jei ryškesni pakitimai išlieka visam gyvenimui, tuomet suteikiamos rekomendacijos ir specialybei, darbui“.

Kardiologė patikino, jog prolapsą su pirmojo laipsnio regurgitacija turi beveik visi krepšininkai, kurie turi ir itin didelį fizinį krūvį.

„Apskritai aukštas lieknas berniukas beveik visada turi tokią širdį. Vis dėlto kiekvienu atveju individualiai gydytojas sprendžia, ar pacientui turi būti ribojama kokia nors veikla. O tikrinant šauktinių sveikatą sprendimą priima karo medicinos komisija“, - aiškino N. Rožnova.

Gydytoja pabrėžė, kad įgimtas nedidelio laipsnio prolapsas dažniausiai išaugamas. Iki kada – priklauso nuo kiekvieno fizinės brandos.

„Vieni išauga jau 14-os metų, kiti - 16-os, dar kiti – 20-ies“, - kalbėjo portalo pašnekovė.

Gresia sunkesnės ligos?

Tačiau šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas, sovietmečiu buvęs karo gydytoju, yra įsitikinęs, jog tarnauti kariuomenėje turi tik visiškai sveiki jaunuoliai.

Ričardas Sabūnas
Šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas, sovietmečiu buvęs karo gydytoju, įsitikinęs, jog į kariuomenę turi būti imami tik visiškai sveiki jaunuoliai. © Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

„Man atrodo, kad turintis širdies prolapsą karys tiktų nebent į statybininkų būrį, bet dabar tokių ir nebėra. Juk esant šiai patologijai ir bėgti daug negalima, ir intensyviai sportuoti neleidžiama. Sakyčiau, kad karo tarnyba prilygsta aktyviam sportui. Todėl, mano nuomone, tokių jaunuolių turėtų nepriimti į karo tarnybą, - svarstė gydytojas. – Tos pačios nuomonės laikausi ir dėl turinčiųjų pirmojo laipsnio hipertenziją. Net ir sveiko žmogaus kraujo spaudimas sukyla po didesnio fizinio krūvio, bet per 15 minučių normalizuojasi, o turintiems hipertenziją tam gali prireikti ir kelių dienų. Jauno žmogaus infarktas neištiks, bet gresia širdies ritmo sutrikimai, prasidės galvos skausmai, silpnumas, nenormaliai išpils prakaitas. Toks žmogus paprasčiausiai negalės atlikti tam tikros užduoties. Turintiems padidėjusį kraujo spaudimą yra rekomenduojamas fizinis krūvis, bet dozuotas, ne per didelis ir reguliarus. Pavyzdžiui, daugelis žmonių kasdien vaikšto pėsčiomis daugybę kilometrų. Kita vertus, infarktus, insultus paprastai sukelia neigiamos emocijos – susinervinimas, išgąstis ir pan. O kariuomenėje, bent jau kai aš tarnavau, būdavo ir naktinių „trevogų“. Po tokių trijų naktinių pažadinimų rytais dar tekdavo bėgti 4-6 km. Ligotesniam jaunuoliui tai jau būtų tikrai didžiulis stresas, jeigu net sveikam – ne juokas. Yra pavojus, kad tokie jaunuoliai rimtai neapsirgtų, nes pirmo laipsnio hipertenzija – sunkios ligos pradžia. Kiti žmonės išgyvena su ja ir 10 metų per daug nesigydydami, ir nepereina į antrąją fazę, bet turint karinį fizinį krūvį yra didžiulė rizika įsisirgti“.

Skeptiškai R. Sabūnas vertina ir sergančiųjų astma, net jei5 metus nesilankė pas gydytojus dėl šios ligos, šaukimą į kariuomenę: „O jeigu pratybų metu ištiks astmos paūmėjimas? Ir kas tada? Juk ten nėra tokios medicinos, kaip civiliame pasaulyje. Ir apskritai niekas ten neatjaus ligonio – kariuomenės ne tokia dvasia“.

5 metai – ne rodiklis

Gydytoja pulmonologė Violeta Matukienė įsitikinusi, kad kiekvienu individualiu atveju astma sirgusio jaunuolio sveikatos būklę turįs įvertinti specialistas.

„Tai, kad 5 metus jis nesilankė pas gydytojus, nėra sveikatos rodiklis. Mano nuomone, šiais atvejais jaunuolius privalo apžiūrėti pulmonologas. Tačiau aš nepriklausau karo medicinos komisijai, o sprendimus prima ji“, - kalbėjo gydytoja.

Janina Tutkuvienė
Prof. Janina Tutkuvienė cituoja prieš šešerius metus atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodę, jog tarnyba kariuomenėje pagerina jaunuolių sveikatos rodiklius. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos nuotr.

Ne karo medikams spręsti?

Lietuvos astmos klubų asociacijos pirmininkė Eglė Kvedaraitė portalui sakė negalinti vienareikšmiškai pritarti arba nepritarti tam, kad į šauktinę kariuomenę priimami ir sergantys astma jaunuoliai, kurie per pastaruosius penkerius metus nesikreipė į medikus.

„Tai priklauso nuo kiekvieno ligonio individualiai. Būna, kad jaunuoliai šią ligą išauga ir galbūt patys nori tarnauti. Tačiau tai, jog kelerius metus žmogus nesikreipia į gydytojus dėl astmos, nereiškia, jog jis yra sveikas ir viskas su juo gerai“, - kalbėjo portalo pašnekovė.

E. Kvedaraitė aiškino, kad tuo atveju, jeigu pacientas gydosi kompensuojamais vaistais (o tokiais, pasak jos, dažniausiai ir gydomasi šios ligos atveju), į gydytoją tenka kreiptis kas pusmetį.

„Tačiau jei žmogus gydosi savarankiškai pigesniais vaistais, pavyzdžiui, - trumpo veikimo inhaliatoriais, ir tik retkarčiais juo pasipurškia po didesnio fizinio krūvio ar bronchų sudirginimo, tai nerodo, jog jis yra visai sveikas. Ypač tai aktualu kaimo vietovėse, kurių gyventojams sudėtingiau patekti pas gydytojus, - kalbėjo asociacijos vadovė. – Vienus priepuolis ištinka nuo alergenų, kitus – nuo pasyvaus rūkymo, dar kitus – nuo didesnio fizinio krūvio. Jei prieš jį suvartojama vaistų, tai pakeliama lengviau. Tačiau kariuomenė yra nuolatinio fizinio krūvio vieta ir, jeigu pratybų metu jaunuolis pradės dusti, pagalba turi būti suteikiama nedelsiant. O ar tikrai tai bus įmanoma?“

Portalo pašnekovės nuomone, astmininkų tinkamumas kariuomenei neturėtų būti patikėtas vien tik karo medikams.

„Negalima pasikliauti vien tuo, kad penkerius metus jaunuolis nesikreipė į gydytojus. Būtina jį visapusiškai ištirti, netgi pabendrauti su jį gydančiu gydytoju. Juk astma pasireiškia nebūtinai kasdien, ir karo medikas negali nuspręsti, jog žmogus sveikas, vien remdamasis jo tos vienos dienos, kurios metu buvo tikrinama jo sveikata, rezultatais“, - mintimis dalijosi pacientų atstovė.

Tarnyba sveikatą pagerina

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė profesorė Janina Tutkuvienė prieš šešerius metus vadovavo keturių studentų - Giedrės Krikštopaitytės, Giedriaus Stankevičiaus, Eimantės Šveikauskaitės ir Manto Kurmino – tyrimui, kurio metu buvo nustatyta, jog 2007-2008 m. įvairiuose Lietuvos daliniuose tarnavusių šauktinių sveikatos rodikliai per metus tarnybos pagerėjo.

„Tyrimo rezultatai mus nudžiugino, nes nustatėme, jog vos per kelis mėnesius jaunuolių ir fizinė būklė, ir ištvermė, ir daugelis širdies veiklos rodiklių, ir kraujo spaudimas pagerėjo“, - portalui sakė profesorė. Tačiau nuomonės dėl straipsnyje aptariamų atvejų J. Tutkuvienė pasiūlė kreiptis į specialistus.

Minimo tyrimo metu buvo ištirtas 241 šauktinis nuo 18 iki 24 m. amžiaus. Buvo nustatyta sistolinio kraujospūdžio mažėjimo tendencija bei statistiškai reikšmingas sumažėjęs diastolinis kraujospūdis (8 proc.). Po pustrečio tarnybos mėnesio, kaip teigiama tyrimo išvadose, statistiškai reikšmingai sumažėjo ir šauktinių pulso dažnis (16,34 proc.).

Į pratybas – su paramedikais

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento vyriausiasis specialistas Vainius Eiva portalui sakė, kad šauktinių kariuomenė turi chirurgus, traumatologus, ginekologą, vidaus ligų, akių, LOR, nervų, odos ir šeimos gydytojus. Į pratybas kartu su šauktiniais vyksta paramedikai, gydytojų padėjėjai, ypatingais, didelių pratybų atvejais – ir šeimos gydytojai.

Pasidomėjus šauktinių fiziniu krūviu, specialistas atsakė, kad šiuo metu treniruočių planai dar rengiami – būsią po poros ar trijų savaičių.

„Visi dirbs pagal vienodą programą, tačiau pratybų metu šauktiniai bus suskirstomi į atskiras grupes pagal fizinį pajėgumą“, - sakė D. Eiva.


VLmedicina.lt

Žymos: karo tarnyba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-17 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų