Medicinos įstaigoms - valstybės monopolis?
Privačioms medicinos įstaigoms - vėl eilinis galvos skausmas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva Seime įregistruotos kelios įstatymų pataisos, keliančios didelį nerimą privačioms įstaigoms, ypač pirminės grandies. „Jei tai bus įgyvendinta - artimiausiu metu nebeatsidarys nė vienas naujas privatus šeimos gydytojo kabinetas. Vėl grįžtame į sovietinius laikus“, - už galvos stveriasi privatininkai. Tuo tarpu SAM pozicija tvirta lyg mūras: sveikatos paslaugų rinkos reguliavimas - valstybės funkcija.
Nors privačios medicinos atstovai įžvelgia valstybės siekį monopolizuoti sveikatos paslaugų rinką, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis taip nemano.
„Sveikatos apsauga yra valstybės funkcija, kuriai turi būti skiriamos lėšos, todėl šios funkcijos vykdymas neturi būti paliktas vien rinkai, valstybė privalo reguliuoti sveikatos apsaugą, užtikrinti jos prieinamumą. Ginant tik rinkos interesus, ignoruojamas viešasis interesas užtikrinti visuomenės solidarumą sveikatos srityje“, - teigiama išplatintame ministro pranešime.
Rinką reguliuotų ir savivaldybės
Jeigu Seimas patvirtintų SAM pateiktas įstatymų pataisas, savivaldybės vėl gautų teisę kontroliuoti, kur mieste ar rajone galėtų steigtis naujos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, net 45 proc. uostamiesčio gyventojų renkasi privačią mediciną.
„Žmonės medicinos paslaugų nori kuo arčiau namų. Šiuo metu paslaugos pasiūla atitinka paklausą. Mūsų mieste privačios medicinos tinklas kūrėsi pakankamai normaliai, privačių šeimos gydytojų kabinetai steigėsi ten, kur jų trūko.
Gal šios paslaugos trūksta Šilutės plento aplinkoje, taip pat Melnragėje, tačiau galima sakyti, jog mieste sveiktos priežiūros įstaigų išsidėstymas yra optimalus", - sakė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Vedėjos manymu, didesnė problema yra gydytojų amžius - šeimos gydytojų amžiaus vidurkis uostamiestyje yra gerokai daugiau kaip 50 metų.
„O kai kurių specialybių gydytojų, pavyzdžiui, psichiatrų, Klaipėdai trūksta katastrofiškai“, - akcentavo J. Asadauskienė.
Klaipėdos rajone privačios medicinos įstaigos irgi kuriasi palengva. Rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, veikia du privatūs šeimos gydytojų kabinetai Endriejave ir Dituvoje bei šeimos klinika Gargžduose.
„Nors mūsų žmonės mėgsta paburnoti prieš gydytojus, tačiau atsidarius naujoms klinikoms, neskuba urmu perbėgti iš viešųjų poliklinikų į privačias. Manau, kad mūsų rajone tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra sveika konkurencija, o žmonės turi galimybę pasirinkti tą gydymo įstaigą, kurią nori. Tačiau norėtųsi, kad privatininkai aktyviau įsilietų į bendras sveikatinimo problemas, būtų atskaitingi savivaldybei“, - sakė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.
Pavargo nuo reformų
Paprašyti pakomentuoti, ar naujoji tvarka nediskriminuos privačių įstaigų, jų vadovai nebuvo linkę atvirauti.
„Jeigu neskelbsite pavardės, pradžioje pasakysiu, kad visi jau pavargo nuo tų vadinamųjų reformų. Liūdniausia tai, kad neturime aiškios perspektyvos, kas bus ateityje bent per artimiausius kelerius metus. Svarstome, ar verta investuoti į naują įrangą, plėsti paslaugas, nes privati medicina dabar Lietuvoje kalama prie kryžiaus, vyksta valstybinės ir privačios medicinos tarpusavio pjudymas. Investuosime lėšas, o mums bus pasakyta - jūs nereikalingi su savo paslaugomis“, - apmaudo dėl vykdomos sveikatos politikos neslėpė vienos iš Vakarų Lietuvos privačių medicinos klinikų savininkas.
Anot pašnekovo, akivaizdus diskriminavimo pavyzdys yra vertinant pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo aspektus. Visos šeimos gydytojų klinikos gauna tuos pačius pinigus už prisiregistravusį pacientą, teikia jam tas pačias paslaugas.
„Tačiau iš aukštų tribūnų aiškinama, kad vargšės valstybinės įstaigos dėl esą tokio prasto finansavimo vos suduria galą su galu, o privačios esą lobsta iš tų pačių valstybės pinigų. Iš valstybės, skirtingai nei viešosios įstaigos, mes neprašome pinigų nei naujiems langams, nei remontams, nei moderniai įrangai. Tai kaip čia yra? Užuot sulaukę pagyrimų, kad geriau sugebame tvarkytis su gaunamais biudžeto pinigais, mes nuolat gauname niuksų, ir net gana stiprių“, - sakė privačios medicinos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Steigtis nebeleis?
Artėjant sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis pasirašymo metui privačių įstaigų vadovus itin jaudina galimos įstatymų pataisos šioje srityje. Mat iki šiol teritorinės ligonių kasos sutartis dėl išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis turėdavo sudaryti su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, turinčiais licenciją vykdyti tokią veiklą arba akredituotais jai ir pageidaujančiais tokias sutartis pasirašyti. „Priėmus įstatymo pataisas, sutartys būtų sudaromos ne su kiekviena įstaiga. Keliami tam tikri reikalavimai - be licencijos privati klinika turėtų teikti nepertraukiamą pacientų priežiūrą visą parą visas dienas per savaitę, neturėti mokestinių skolų, turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį.
Manau, kad kai kurie reikalavimai, yra, švelniai tariant, keisti. Pavyzdžiui, 20-30 metų darbo stažą turintis gydytojas, dirbantis valdiškoje poliklinikoje, naujomis sąlygomis niekada negalėtų įkurti savo privataus šeimos gydytojo kabineto“, - įstatymų pataisas kritikavo privačiai dirbantis medikas.
Jo nuomone, tokiu būdu bus stabdoma privačios medicinos plėtra pirminės sveikatos priežiūros grandyje, nors pagal valstybės Sveikatos priežiūros strategiją numatyta, kad šalyje ne mažiau kaip 60 proc. pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigų būtų privačios. Tačiau kol kas tokių yra tik 24 proc.
Sutartimis nediskriminuoja
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, pernai TLK veiklos zonos privačių įstaigų paslaugų apmokėjimui buvo skirta 60 milijonų litų PSDF biudžeto lėšų. Tačiau naujos privačios medicinos įstaigos tikrai nedygsta kaip grybai po lietaus. Klaipėdos TLK Sutarčių skyriaus vedėjos Jovitos Jočienės teigimu, 2012 metais Ligonių kasa pasirašė 13 sutarčių su naujomis privačiomis gydymo įstaigomis.
„Pernai nebuvo pasirašyta nė viena sutartis su naujų paslaugų teikėjais, taip pat ir jau esamos sutartys nebuvo papildytos naujomis paslaugomis. Kitaip tariant, nebuvo jokių naujų sutarčių nei su viešosiomis, nei su privačiomis įstaigomis“, - sakė J. Jočienė.
Šiuo metu visos medicinos įstaigos laukia sutarčių pasirašymo su Ligonių kasa dėl 2014 metais teikiamų paslaugų apmokėjimo. Privačių įstaigų savininkai nerimauja, ar tos sutartys šiemet nebus jų atžvilgiu kitokios nei viešosioms įstaigoms.
„Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu naujos sutartys patvirtintos vasario 6 dieną. Jos yra vienodos visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, priklausomai nuo įstaigų teikiamų paslaugų. Sutarties standartines sąlygas įstaigos gali rasti Klaipėdos TLK interneto svetainėje. Sutarčių pasirašymas bus pradėtas, kai teritorinės ligonių kasos gaus 2014 metais patvirtintas ir paskirstytas ketvirčiais PSDF lėšas.
Tuomet per 10 darbo dienų bus parengti ir išsiųsti įstaigoms sutarčių projektai, toliau vyks derybos ir sutarčių pasirašymas“, - sakė J. Jočienė. Jos teigimu, sutarčių pasirašymas gali prasidėti dar šio mėnesio pabaigoje ar kovo pradžioje.
„Pažeidžiama paciento teisė rinktis“
Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė
Pacientas turi teisę rinktis, kur jam gydytis. Valstybinėse medicinos įstaigose dar nėra toli gražu idealu - eilės, aptarnavimo kokybė dar nėra tokia, kokia turėtų būti. Iš pacientų, kurie gydosi valdiškose įstaigose, sulaukiame skundų, o iš privačiai besigydančių - nė vieno nusiskundimo nėra buvę. Sveikatos apsaugos ministras, užuot rovęs negeroves valstybinėse įstaigose, užsimoja prieš privačią mediciną. Draudžia gydytojams dirbti valdiškoje ir privačioje kartu, tačiau nepaklausia, ar tas daktaras sutiks dirbti už kapeikas valdiškoje įstaigoje. Kai užsienyje pasakai, kad pas mus privačiai medicinai neleidžiama plėstis, labai stebisi ir klausia: kodėl?.
Jolanta Beniušytė,
Susiję straipsniai
