Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Lietuvos mokslas: genų žirklės ir gydys, ir maitins

Ilona Petrovė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-05-25 00:01:09

Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Giedrius Gasiūnas pasakoja norėjęs tapti gydytoju arba biochemiku. Vis dėlto renkantis specialybę nusvėrė mokslas. Be to, gąsdino ilgos medicinos studijos, bet likimo ironija: biochemiją studijavo net 11 metų. Tačiau dabar mokslininkas mano, gal ir geriau išėję, juk biochemikas taip pat gali padėti žmonėms. Apie naują Lietuvos mokslininkų atradimą, vertą Nobelio premijos, jis sutiko papasakoti portalo skaitytojams.

Dr. Giedrius Gasiūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Prof. Virginijaus Šikšnio vadovaujama Lietuvos biochemikų grupė, apie penkerius metus eksperimentuodama ir tirdama bakterijų apsisaugojimo nuo virusų mechanizmus, atrado baltymą Cas9, kuris tarsi žirklės sukarpo viruso DNR. Šią technologiją pritaikius tikslingai, t. y. užprogramavus baltymą perkirpti DNR reikiamoje vietoje, galima redaguoti genomą ir puikiai pritaikyti ne tik medicinoje, bet ir sprendžiant pasaulinę bado problemą.

„Visiems žinoma, kad DNR molekulę sudaro dvi spirale susisukusios grandinės. Perkirpus DNR, abi grandinės nutrūksta. Taip nutinka dažnai, pavyzdžiui, deginantis saulėje UV spinduliai lemia DNR pažaidas mūsų odos ląstelėse. Bet jos turi mechanizmą, kaip sukarpytą DNR atkurti. Deja, ne visada tą trūkį užtaiso tinkamai, todėl atsiranda mutacijų. Turint metodą, kaip reikiamoje vietoje perkirpti DNR, galima užtaisyti tą trūkį, įvedant sveiką geno kopiją. Ši technologija, sulaukusi pripažinimo tarptautinėje erdvėje, kol kas tik tiriama, tačiau jau po penkerių dešimties metų leis ne tik paveldimas ligas gydyti, bet ir kurti naujas gyvybes ar net gelbėti žmoniją nuo bado“, – sako G. Gasiūnas.

Organams transplantuoti

Pasak mokslininko, šiuo metu daug atliekama bandymų su gyvūnais, kuriais siekiama ištirti, kaip, pritaikius genų žirkles, būtų galima gydyti tam tikras ligas, pavyzdžiui, raumenų distrofiją. Dirbtinio apvaisinimo metu buvo perkirpta sergančios pelės DNR ir įvestas sveikas genas – gimę jaunikliai buvo visiškai sveiki. Taigi tai būtų galima pritaikyti ir žmonėms gydyti.

„Tačiau ši technologija galėtų pasitarnauti ir organų transplantacijai. Pasaulio mokslininkai bando pritaikyti kiaules, kad jų organai tiktų persodinti žmonėms“, – sako G. Gasiūnas.

Kita vertus, tokiu būdu galėtų atsirasti ir naujos veislės: jis papasakojo, kad Kinijos mokslininkai, bandydami išvesti mažas kiaulaites laboratorijoms, nes patiems išauginti brangiai atsieina, išvedė mielus naminius gyvūnėlius, kurie tapo populiarūs tarp gyvūnų mylėtojų.

Paveldimoms ligoms gydyti

Vienas iš genetinių žirklių panaudojimo būdų – paveldimų ligų gydymas. Tačiau G. Gasiūnas sako, kad kol kas suaugusiajam pritaikyti pakankamai sudėtinga.

„Pirmiausia dėl to, kad žmogus turi nesuskaičiuojamą daugybę ląstelių. Norint išgydyti ligą, reikia daugumą jų pakeisti. Kaip tai padaryti? Na, viena iš sričių, kuriose pirmiausia suaugusiajam gali būti pritaikytos genų žirklės, yra kraujo ligos. Paėmus kraujo, mėgintuvėlyje galima redaguoti kraujo ar kaulų čiulpų ląstelių DNR ir vėl jas persodinti ligoniui“, – įsitikinęs biochemikas.

Todėl kol kas ši technologija geriausiai pritaikoma vaisiaus genams redaguoti, taip apsaugant jį nuo paveldimų ligų. G. Gasiūnas sako, kad „dėl to kyla daug diskusijų. Mat ši sritis – ne vien genetikos, bet jau ir bioetikos klausimas. Kai kuriose šalyse palankiai žiūrima į metodo pritaikymą genetinėms ligoms gydyti, bet ne žmonių savybėms keisti“.

ŽIV, maliarija ir kiti virusai

Paklaustas, ar įmanoma šį metodą pritaikyti virusinėms ir užkrečiamosioms ligoms gydyti, mokslininkas sakė, jog dirbama šia kryptimi, tačiau tai pakankamai komplikuota – virusų DNR labai greit keičiasi, todėl nutaikius Cas9 žirkles į jų DNR, jie tiesiog tą seką pakeičia taip, kad Cas9 nebegalėtų kirpti.

„Kol kas ši technologija geriausiai pritaikyta ŽIV gydyti. Pasirodo, kai kurie žmonės yra atsparūs ŽIV arba AIDS. Jie turi vieną mutaciją, kuri išjungia baltymą, prie kurio tvirtinasi ŽIV virusas, bet ši mutacija nesukelia jokios ligos. Išjungus tą geną, žmogus tampa atsparus šiam virusui, o sergantis pagyja, nes virusas nebegali daugintis. Pernai šiuo vadinamuoju ex vivo metodu išgydyta apie 70 žmonių“, – teigė G. Gasiūnas.

Jis pridūrė, jog Pietų Amerikos mokslininkai Cas9 baltymą bando panaudoti laukinėje uodų populiacijoje, kad jie nebegalėtų nešioti maliarijos užkrato, o brazilai taip tikisi sustabdyti Zika viruso plitimą.

Atkurti laukinius genus

Tą patį molekulinių genų žirklių metodą galima pritaikyti ir augalininkystėje. Juk žmonių daugėja, reikia spręsti maisto problemą.

„Šiuo metu daug cheminių medžiagų ir trąšų naudojama maistui užauginti bei pagaminti. Pritaikius genų žirkles, augalus galima būtų padaryti, pavyzdžiui, atsparesnius sausrai, geriau augančius ir pan. Ateityje galima išspręsti daugelį problemų, tarkim, maisto trūkumo“, – įsitikinęs G. Gasiūnas.

Jo nuomone, „ilgą laiką buvo išvedinėjamos naujos augalų rūšys, mutacijas sukeliant cheminėmis medžiagomis bei radiacija ir po to kryžminant, todėl augalai labai nutolo nuo savo laukinių giminaičių, kurie puikiai prisitaiko prie aplinkos ir gerai auga. Todėl vienas iš variantų – atkurti laukinių augalų giminaičių genus“.

Tiesa, praėjusią vasarą VU Biotechnologijų institutas pasirašė sutartį su pasauline kompanija „DuPont“, kuri investuos į mūsų mokslininkų tyrimus, kaip pritaikyti naują technologiją augalininkystėje.

Iššūkiai

Paklaustas apie šalutinį šio metodo poveikį mokslininkas nusišypso: „Jei tiksliai kerpama ten, kur reikia, jo nėra. Todėl tos žirklės turi būti preciziškai tikslios. Tačiau didesnis iššūkis mums – kaip Cas9 baltymą pristatyti į ląstelę, kai vienu metu reikia pakeisti daugelį“.

Šiuo klausimu lietuviai mokslininkai bendradarbiauja su Fraiburgo universiteto Medicinos centru.

G. Gasiūnas sako, kad genetikos srityje – labai didelė konkurencija, „nepakanka vien atradimo, reikia dar greitai apie tai pranešti moksliniame straipsnyje. Genetines žirkles atradome ir straipsnį atidavėm pirmieji, tačiau amerikiečių mokslininkų grupė iš Berklio universiteto straipsnį šia tema išspausdino pirmesni. Todėl kalbant apie šią technologiją, jie dažniau minimi nei Lietuvos mokslininkai“.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: genetika
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų