Knyga mediko rankose reikalinga gydyti pacientui arba perprasti jo mintims

Nemaža dalis medikų, be specialiosios medicininės literatūros, į rankas nevengia paimti ir kitokios knygos. Vieni – kad pasipildę psichologinėmis, sveikatinimo ar filosofinėmis žiniomis galėtų pacientą gydyti ir žodžiu, ne tik medikamentais ar procedūromis, kiti – tiesiog sužinoti, kuo gyvena pacientai. „Juk knygynuose parduodama literatūra skirta pacientams - ne gydytojams“, - sako vienas „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovų. 

Reklama

Vienu metu - net trys knygos

Psichologė Viktorija Gončarova sako dažniausiai skaitanti su tiesioginiu jos darbu susijusią literatūrą, taigi – psichologinę. Ji vienu metu galinti skaityti net ir ne vieną, o bent tris knygas. „Labiausiai mane domina savęs valdymo strategija, aiškinanti, kaip save valdyti, atstatyti savo vertę, puoselėti ramybę, - atvirauja pašnekovė. – Labai domina ir krikščionybė, nes malda irgi rodo sugebėjimą save valdyti“.

Šiuo metu V. Gončarova skaito Olego Ždanovo psichologinių patarimų rinkinį. „Tačiau prie vieno kokio nors autoriaus neprisirišu – visuomet ieškau kažko naujo, - sako psichologė, negailinti patarimų ir pacientams, kokią knygą jiems vertėtų paskaityti. - Turiu savo bibliotekėlę, iš kurios  pasiūlau ne tik knygų, bet ir garso įrašų“.

Knygynai – ne gydytojams

„Jei tik galiu, ne tik skaitau, bet ir klausau audioknygas, - sako psichiatras dr. Aurelijus Veryga. – Tačiau tos vadinamosios populiariosios literatūros neskaitau. Knygos, parduodamos knygynuose, skirtos tiems, kurie nėra studijavę medicinos, nesimokę psichiatrijos, tad ir žinios jose pateikiamos paprasčiau, suprantamesne kalba nei specializuotoje literatūroje“.

Ką tik A. Veryga užvertė Sogjalo Rinpočės „Tibetiečių gyvenimo ir mirties knygą“. „Tai reta filosofinė literatūra – apie mirtį, pagalbą žmogui“, - sako gydytojas. Ar tai, ką perskaitęs, psichiatras taiko medicininėje praktikoje? „Kiekviena knyga ką nors duoda, net ir grožinė. Juk yra ir biblioterapija. Visi žinome, kaip gali žmogui padėti perskaityta knyga. O mano ką tik perskaityta – specifinė, kurioje atskleidžiamas budistų požiūris į gyvenimą ir mirtį. Kadangi į mano konsultacijas ateina įvairiausių religinių pažiūrų žmonės, turiu juos suprasti. Apskritai psichiatrija, psichologija yra labai susijusi su tikėjimu, dvasiniais dalykais“, - aiškina A. Veryga.

Tačiau psichiatras skaito nebūtinai psichologinę, psichiatrinę ar filosofinę literatūrą. „Kadangi esu ir dėstytojas, tad skaitau ir apie lyderystę“, - sako portalo pašnekovas.

Gydo ir viena frazė

Kardiologas habil. dr. prof. Algimantas Kirkutis savo namuose yra sukaupęs didžiulę biblioteką. Gydytojas atvirauja: skaitymas – jo pomėgis. „Labai daug skaitau apie alternatyviąją mediciną, apie sveikatinimą. Medicina ir sveikata  yra skirtingi dalykai. Dažnai teigiama, kad sveikata – ligų nebuvimas, bet iš tiesų tai – sveika gyvensena. Todėl galiu apie save pasakyti, kad aš gyvenu iš medicinos – ligų gydymo, bet mano hobis – sveika gyvensena“.

A. Kirkučio požiūrio į sveikatinimą pagrindą sudaro Vydūno filosofija, tad nenuostabu, kad ant gydytojo stalo nuolat atverstos dvi šio lietuvių filosofo knygos – „Sveikata, jaunumas, grožė“ ir „Gimdymo slėpiniai“. Kiti

kardiologo vertinami autoriai – Polis Bregas, Herbertas Šeltonas. „Neseniai perskaičiau Briuso Liptono „Tikėjimo biologiją“, - pasakoja A. Kirkutis.

Atsakydamas, ar pacientams perduoda įvairiose knygose perskaitytą išmintį, portalo pašnekovas pradeda kalbėti nuo tolo: „Dar Hipokratas buvo išskyręs keturis gydymo būdus: žolę – dabar tai yra vaistai, peilį – chirurgiją, fizinius pratimus ir žodį. O norint gydyti žodžiu pats turi labai daug žinoti, kad galėtum teisingai atsakyti, nukreipti žmogų nuo kelio, vedančio į ligas, į sveiką gyvenimo būdą. Kartais tam pakanka ir vienos vienintelės frazės. O mano pacientai jau net ir pavargę nuo mano rekomendacijų skaityti Vydūną“.

Padeda perprasti pacientus

Neurologė Lina Malcienė vadinamąją populiariąją literatūrą sveikatos temomis skaito tik tam, kad suprastų savo pacientus. „Perskaityti perskaitau, bet tik tam, kad žinočiau, kuo kvėpuoja mano pacientai, - paaiškina. – Juk jei žmogus išgirdo ką nors per televiziją, jam tai – šventa tiesa, ir net dešimt profesorių jos nenuneigs. Gal tai ne taip būdinga jaunesniems, išsilavinusiems pacientams, o vyresniems, kurie turi labai daug laiko leisti prie televizoriaus ekrano. Tad ir paskaitau bendro pobūdžio knygas apie įvairias ligas, kaip sveikai gyventi. Labai gerai yra bendraujant su žmogumi, išgirdus vieną jo sakinį, užbėgti į priekį ir pratęsti jo mintį“.

Pasak neurologės, tai padeda stiprinti ir paciento pasitikėjimą gydytoju. „Todėl galiu sakyti, kad man asmeniškai šios populiariosios knygos nenaudingos – aš skaitau aukštesnio lygio medicininę literatūrą. Tačiau kaip pilietei knygynuose įsigytos knygos man praverčia, bendraujant su pacientais“, - sako L. Malcienė.

Skaito tik mokslinę 

Tačiau ne visi gydytojai net ir turi laiko bent pastudijuoti tai, kuo domisi jų gydomi ligoniai. Chemoterapeutė Irmantė Česnavičienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė ne visada spėjanti perskaityti ir visą jai reikalingą medicininę literatūrą. „Onkologija – viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių. Tad, jei tris mėnesius neperskaitytum apie jos naujoves, smarkiai atsiliktum, - sako onkologė. – Gal todėl papildomai nieko kito nebeskaitau. Kita vertus, mano yra labai siaura specializacija, nors gydau, tarkim, ir plaučių vėžį, bet specializuojuosi tik vienoje – krūtų vėžio – srityje“.

Dietologė Žana Antonova taip pat skaito tik moksliškai patvirtintą literatūrą ar straipsnius. Dažniausiai į jos akiratį patenka specializuoti internetiniai puslapiai, kuriuose pateikiama medicininė informacija. „Jei knygynuose ir išsirenku kokią knygą, tai geriausia ir naujausia būna angliška, - tvirtina dietologė. – O lietuvių kalba čia  moksliškai pagrįstos literatūros apie sveiką mitybą, dietologiją beveik neįmanoma rasti“.

Ar gydytoja bent nepasklaido populiariųjų leidinių vien tam, kam perprastų savo pacientus? „Žinoma, kai žmonės ateina ir pasisako, kad laikosi, pavyzdžiui, Mėnulio dietos, aš pasidomiu, kokia dar nauja dieta atsirado. Tačiau mano tikslas – ne sudaryti pacientui dietą, o padėti jam pakeisti neteisingus mitybos įpročius sveikais“, - aiškina portalo pašnekovė.

Tačiau moteris mielai paskaitinėja nesusijusią su jos darbu literatūrą. Pavyzdžiui, psichologinę, ypač – apie vaikų auklėjimą, mat ir pati augina mažamečius vaikus.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt