Knarkimas ir miego apnėja(5)

Knarkiantys žmonės dažnai pajuokiami arba jais piktinamasi, tačiau nedaugelis žino, kad knarkimas gali sukelti rimtas ligas.

Garsus knarkimas gali reikšti kvėpavimo sutrikimus miego metu. Knarkimas atsiranda tuomet, kai oras sunkiau praeina pro susiaurėjusius kvėpavimo takus. Žmogus miego metu turi stengtis kvėpuoti, todėl jo kvėpavimas yra triukšmingas.

Nustatyta, kad knarkia nuo 10 iki 30 proc. suaugusių žmonių, daugumai jų knarkimas nekelia jokio pavojaus. Tačiau 5 iš 100 asmenų, kurie įprastai yra vidutinio amžiaus, turintys antsvorio  vyrai, garsus knarkimas gali būti rimtos ligos – obstrukcinės miego apnėjos ženklas.

Apnėja išvertus iš graikų kalbos reiškia “pastangos kvėpuoti”. Asmenys, sergantys šia liga, negali normaliai kvėpuoti miego metu, todėl jų organizmas negauna pakankamai deguonies ir nukenčia miego kokybė. Miego apnėja gali sąlygoti didelį mieguistumą dienos metu, arterinio kraujo spaudimo kilimą, širdies nepakankamumo vystymąsi, infarkto ir insulto priepuolius. Jei asmuo garsiai knarkia gulėdamas bet kurioje padėtyje, tai yra ženklas, kad reikia kreiptis į miego ligų specialistą.

Laimei, šiuo metu kvėpavimo sutrikimus miego metu įmanoma nustatyti gana ankstyvos stadijos. Tinkamas gydymas gali padėti išvengti sveikatai ir gyvybei pavojingų ligos pasekmių.

Įspėjamieji ženklai

Suaugusiems. Knarkimas būna toks garsus, kad jį girdi kitame kambaryje miegantys žmonės ar net kaimynai. Knarkimo metu pastebimos kvėpavimo pauzės, blaškymasis, kuris rodo, kad asmuo stengiasi “atgauti kvapą”. Kai kurie žmonės nekvėpuoja net tris ketvirtadalius viso nakties miego laiko.

Dieną asmuo, sergantis miego apnėja, jaučiasi pavargęs, sutrinka jo darbinė veikla, asmeninis gyvenimas, jis lengvai gali užmigti darbe arba vairuodamas. Nustatyta, kad žmonės, sergantys miego apnėja, apie 2 – 5 kartus dažniau patiria autoavarijas nei nesergantys. Asmenys, sergantys miego apnėja, sunkiau susikaupia, yra užmaršūs, irzlūs, dažniau patiria nerimą ir depresiją nei neturintys kvėpavimo sutrikimų miego metu.

Šios problemos gali atsirasti staiga ir trukti trumpą laiką arba kamuoti žmones nuolatos. Ligonis gali nepastebėti šių simptomų arba nekreipti į juos dėmesio, tačiau šeimos nariai ar bendradarbiai greitai pastebi nuotaikos, elgesio pokyčius ir paskatina kreiptis į gydytojus.

Kartais žmogus kreipiasi į gydytoją dėl to, kad jam sunku užmigti. Asmenys, sergantys miego apnėja, gali pastebėti, kad jie dažnai prabunda ir “gaudo orą.”

Kartais skundžiamasi rytiniais galvos skausmais ar lytinio potraukio praradimu. Vyrai gali skųstis erekcijos sutrikimais.

Miego apnėja ir vaikai. Spėjama, kad miego apnėja gali būti susijusi su staigios kūdikių mirties sindromu, nors moksliškai tai nėra įrodyta. Šiuo metu vyksta tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar miego apnėją galima laikyti staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksniu.

Miego apnėja dažniau serga vaikai, kurie turi antsvorio, padidėjusias tonziles ar adenoidus. Vaikai, sergantys miego apnėja, gali knarkti, sunkiai kvėpuoti ar miegoti neramiai. Kadangi vaikai paprastai neknarkia, todėl tėvai, pastebėję vaiką knarkiant, kreipiasi su juo pas gydytoją. Vyresni vaikai, sergantys miego apnėja, ima prasčiau mokytis, greičiau pavargsta, aplinkiniams jie atrodo aptingę ir mieguisti.

Kas sukelia miego apnėją?

Visi kūno raumenys miego metu būna atsipalaidavę labiau nei bet kuriuo kitu paros metu, įskaitant ir kvėpavime dalyvaujančius raumenis. Vieniems žmonėms tai nesukelia jokių problemų, o kitų žmonių raumenys dėl kol kas nežinomų priežasčių atsipalaiduoja labai smarkiai ir sutrikdo kvėpavimą.

Kartais raumenys atsipalaiduoja ne per daug, tačiau kvėpavimo takai yra susiaurėję, tai irgi gali lemti apsunkintą kvėpavimą. Kartais šios ligos atsiradimą sąlygoja smegenų dalies, kontroliuojančios kvėpavimą miego metu, pažeidimas. Smegenys “užmiršta” išsiųsti nurodymus raumenims, dalyvaujantiems kvėpavime.

Apie miego apnėjos tipus ir gydymą skaitykite kituose straipsniuose.