Kad būtų sveika: ką gerti vasarą?

Visi žinome, kad troškulį geriausiai malšina vanduo, tačiau kartais taip norisi ko nors skanesnio…

Reklama

Gydytojai dietologai tvirtina niekada neatsisakysiantys nuomonės, kad geriau už gryną vandenį vasarą negali būti nieko. Kaip ir nepailsiantys skelbti apie visokių gazuotų, saldžių gaiviųjų ir energinių gėrimų blogį – juose pernelyg daug cukraus ir konservantų.

Tačiau noras pasimėgauti gardžiu gėrimu per karščius nesvetimas ir jiems. Todėl specialistai sudarė netrumpą sąrašą sulčių ir gėrimų, kurių galima pasigaminti namuose ir kurie duos naudos sveikatai.

Limonadas

Jau pamiršome, kad šis žodis atsirado gėrimui iš vandens ir šviežių citrinų sulčių pavadinti. Kaip ir primiršome, koks tai paprastas ir naudingas receptas.

Anot dietologų, visiškai pakanka į pusę litro vandens išspausti puselę citrinos (arba įpilti natūralių sulčių), ir jau turime limonado. Cukrumi jo geriau nesaldinti. Tada gėrimas bus išties sveikas – turintis vitamino C, kurio per karščius netenkame itin sparčiai.

Beje, kai kurių mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad toks citrinų limonadas gali padėti apsisaugoti nuo inkstų akmenligės. Jeigu jau esate turėję akmenukų inkstuose, kasdien geriant limonadą rizika, kad akmenligė pasikartos, sumažės 90 procentų.

Galima limonado pasigaminti ir atskiedus vandeniu pirktines sultis iš paketo, pavyzdžiui, obuolių (litrui vandens stiklinė sulčių): gėrimas bus nesaldus, bet vis dar sveikas.

Dar geriau į šaltą vandenį įpjaustyti šviežio agurko ir įmesti porą šakelių mėtų. Arba agurką elektriniame trintuve sutrinti į tyrę, pridėti kelis baziliko lapelius ir supilti šį vitaminizuotą kokteilį į litrą vandens. Tada nukošti ir gerti, jei norite, prieš tai pagardinę jūros druskos žiupsneliu (per karščius organizmas netenka daug druskų, tad labai svarbu kuo greičiau atkurti skysčių ir druskų balansą).

Taigi erdvės atsiskleisti vaizduotei yra užtektinai, nors, įspėja dietologai, pernelyg įsijausti nereikėtų. Pavyzdžiui, patarimas sutrinti bet kokias po ranka pasitaikiusias uogas, sumesti į atšaldytą vandenį ir juo gaivintis, pasak jų, toli gražu ne geriausias. Receptas atrodo labai patrauklus teoriškai – ir žurnaluose spausdinamose fotografijose, – tačiau tikrovėje išeina drumzlinas skystis, nepasižymintis ypatingu skoniu. Daug naudingiau suvalgyti saują šviežių uogų: iš jų minkštimo gausite ir pektinų, ir vandeniu neatskiestų vitaminų.

Imbierinis limonadas

Dar vienas puikus vasariškas gėrimas. Jis slopina kraujagyslių spazmus, padeda sureguliuoti virškinimo sistemos darbą. Be to, tai labai veiksminga priemonė nuo jūrligės.

Tiesa, limonado skonis gali nelabai patikti nemėgstantiesiems šio aštraus prieskonio. Tačiau visada įmanoma sumažinti imbiero koncentraciją, pagardinti gėrimą citrina ar šaukšteliu medaus – jis sušvelnins skonį taip, kad „nebekirptų“ liežuvio.

Imbierinio limonado pasigaminsite sutarkavę 5–7 cm imbiero šaknį ir sukrėtę į litrą šilto vandens. Kaip minėta, galite pridėti dvi tris skilteles citrinos, pasaldinti medumi. Limonadas geriamas atvėsintas ir nukoštas.

Liepų žiedų arbata

Apie liepžiedžių arbatos kone stebuklingas savybes žinome visi, tačiau fitoterapeutai sako, kad ne mažiau už žiedus naudingi ir liepų lapai. Žiemą liepų žiedų arbata gelbsti nuo karščiavimo, o vasarą gali apsaugoti smegenis, širdį ir kepenis nuo hipoksijos. Ji gresia visiems, kurie priversti ištisas dienas darbuotis troškiose patalpose, ilgai praleisti eismo spūstyse – dažnai užtenka tiesiog gyventi didesniame mieste.

Liepų žiedai padeda atsigauti nervų sistemai ir širdžiai esant širdies nepakankamumui, aterosklerozei. Liepų žiedų arba lapų antpilas rekomenduojamas net mažiems vaikams – padeda subrandinti sveiką nervų sistemą.

Receptas paprastas: užvirinkite šaukštelį liepžiedžių (arba lapų) 250 ml verdančio vandens. Vakarais galima gerti ir karštą liepų žiedų ar lapų arbatą.

Kinrožių arbata

Hibiskai, arba kinrožės, suteikia gėrimui ne tik patrauklią raudoną spalvą, bet ir malonų rūgštelėjusį skonį – štai kodėl egiptiečiai taip mėgsta tradicinį gaivinantį jų gėrimą karkade.

Kinrožių arbata tonizuoja, normalizuoja kraujospūdį, stiprina kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Šis gėrimas laikomas vienu geriausių turintiesiems antsvorio, nes sureguliuoja medžiagų apykaitą. Jei į arbatą įmaišysite šaukštelį medaus ir ją gersite atvėsintą, greitai sugrįš jėgos po treniruotės, sunkaus fizinio darbo ar sekinamos kelionės.

Du šaukštus kinrožių žiedų užpilkite litru šalto vandens ir palikite pernakt. Rytą pavirinkite 5 minutes, atvėsinkite ir, pagal skonį pagardinę medumi, gerkite.

Vyšnių kompotas

Vasarą vyšnios vienos laukiamiausių uogų, bet išsivirti kompoto kartais ir patingime. Specialistai pataria šias saldžiarūgštes uogas išnaudoti visais įmanomais būdais – juk vyšniose gausu flavonoidų ir antioksidantų, vitamino C, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Visko, kas būtina vasarą.

Pavyzdžiui, vyšniose esanti geležis ir fosforas reikalingi mažakraujystės profilaktikai, o kumarinas skystina per karščius sutirštėjantį kraują ir taip apsaugo nuo trombų susidarymo, padeda sumažinti arterinį kraujospūdį.

Kad naudingosios medžiagos kaitinant visiškai nesuirtų, virti vyšnias reikėtų ne ilgiau kaip 3 minutes, tada nukaisti ir palikti „bręsti“.

Mėtų ir serbentų arbata

Fitoterapeutų teigimu, bet kokie žolelių mišiniai yra tinkamiausi gėrimai vasarą: jie ir troškulį numalšiną, ir nuo tvankumos gelbsti. Štai kad ir nukošta mėtų, serbentų ir raudonėlių lapų arbata. Įmeskite dar kelias erškėtuoges, kad būtų vitamino C, parūgštinkite viena kita vyšnia ar serbentu, ir turėsite visais atžvilgiais sveiką gėrimą. Nes raudonėliai padeda, kai kamuoja nemiga, nuovargis, silpnumas, jie gerina bendrą organizmo tonusą. Mėtos apsaugo nuo spazmų. Serbentų lapai, kaip ir uogos, turi daug flavonoidų ir vitamino C. Ko dar norėti kaitrią vasaros dieną?

Rabarbarų kompotas

Dėl chlorofilo rūgštūs rabarbarų stiebai nepaprastai naudingi sveikatai, mat chlorofilas veikia kraują beveik taip pat, kaip hemoglobinas: gerina jo aprūpinimą deguonimi, spartina azoto apykaitą. O dar chlorofilas – taigi ir rabarbarai – padeda sergant anemija, reguliuoja kraujospūdį, mažina nervingumą. Jeigu kamuoja stresas, rabarbarų kompotas – kaip tik jums.

Išsivirti jo labai paprasta. Litrui vandens prireiks nuo 5 iki 10 rabarbaro stiebų – nuluptų ir supjaustytų nedideliais gabalėliais. Jeigu mėgstate rūgštelę, rabarbarų dėkite daugiau.

Į litrą vandens galima įberti pusę šaukštelio cukraus, bet sveikiau ir gaiviau bus jo nedėti.

Pavirinkite kompotą 2–3 minutes, tada nukaiskite, palaukite pusvalandį ir gerkite.

Sultys – irgi gerai

Pastaraisiais metais sveikatingumo ekspertų sultys buvo negailestingai kritikuojamos: jose per daug cukraus, jos pernelyg maistingos ir kaloringos…

Tai tiesa. Tačiau yra ir tokių sulčių, kurios, ypač jei negeriamos litrais, parūpina mūsų organizmui visokių gerų dalykų.

Pavyzdžiui, ar žinojote, kad dvi stiklinės apelsinų sulčių apsaugo nuo uždegiminių procesų, kuriuos gali sukelti kraujagysles pažeidžiantis greitas, nesveikas maistas (ypač valgomas per pusryčius)? Tai moksliškai patvirtintas faktas. Manoma, kad apsaugines apelsinų sulčių savybes lemia didelis flavonoidų, t. y. augalinių pigmentų, pasižyminčių uždegimą slopinamuoju poveikiu, kiekis.

Štai dar kelių rūšių sultys, duodančios daugiau naudos, nei darančios žalos.

Smegenų veiklai skatinti

Tam labai tinka vynuogių sultys. Jos turi daug antocianinų – antioksidantų, gerinančių galvos smegenų funkcijas.

Buvo atliktas tyrimas, kurio dalyviai – visi vyresnio amžiaus žmonės – 12 savaičių kasdien gėrė raudonųjų vynuogių sultis. Eksperimentui pasibaigus, testai parodė, kad visų atmintis pagerėjo.

Sveikai šlapimo sistemai

Šiuo atveju pagelbės spanguolių sultys. Jos saugo šlapimtakius nuo uždegimų, be to, gerina širdies kraujagyslių būklę, mat šiose sultyse irgi gausu antioksidantų.

Stiklinėje spanguolių sulčių tėra 45 kalorijos. Tik įsitikinkite, kad geriate ne spanguolių sulčių gėrimą, nes pastaruosiuose padauginama cukraus.

Vėžio rizikai sumažinti

Gerkite daržovių sultis. Pomidorų sultyse yra likopeno, galinčio sumažinti prostatos ir kitų formų vėžio riziką.

Visos daržovių sultys turtingos vitaminų ir mineralų, o jose esančios maistinės skaidulos užtikrina ilgesnį sotumo jausmą. Tik rinkitės grynas sultis, kuriose kuo mažiau druskos.

Virškinimo traktui

Šiuo atžvilgiu, žinoma, nepralenkiamos slyvų sultys, kuriose labai daug antioksidantų, kalio, maistinių skaidulų. Yra jose ir natūralių laisvinamųjų, padedančių sureguliuoti „užstrigusią“ virškinimo sistemą.

Stipresniam imunitetui

Granatų sultyse itin gausu su įvairiomis ligomis kovojančių antioksidantų. Jų šiame gėrime net daugiau nei žaliojoje arbatoje ar raudonajame vyne.

Granatai taip pat pasižymi uždegimą slopinamosiomis savybėmis, gali apsaugoti nuo širdies ligų.

Netikėtas sveikatos gėrimas

Konservuotų daržovių marinatas – ne tas skystis, apie kurį dauguma žmonių pagalvotų pirmiausia išgirdę frazę „sveikatos eliksyras“. Ir labai gaila, teigia jo entuziastai, nes tai esą tikrų tikriausias elektrolitų, antioksidantų ir maistingųjų medžiagų lobynas, gebantis greitai atkurti skysčių pusiausvyrą organizme ir apsaugoti nuo mėšlungio.

Taigi kai kitą sykį atsidarysite indelį su marinuotais agurkėliais, atminkite, kad jie – ne vienintelė vertybė stiklainyje.

Teigiama, kad konservuotų daržovių skystis gali ne tik sustiprinti sveikatą ir natūralias organizmo regeneracines galias, bet ir apsaugoti nuo kai kurių negalavimų. Kuo jis toks geras?

Veiksmingesnis už bet kurį sportinį gėrimą. Futbolininkai ir profesionalūs atletai jau seniai žino, kad marinatas kaip niekas kitas greitai atkuria organizme elektrolitų balansą – dėl to, kad jame yra daug natrio. Dabar tas jau esą įrodyta ir moksliniais tyrimais. JAV kai kurių ligoninių priėmimo skyriuose šis skystis naudojamas kaip viena iš pirmosios pagalbos priemonių širdininkams.

Dar teigiama, kad marinatas per 85 sekundes gali atpalaiduoti raumenų spazmus ir pradėti elektrolitų subalansavimo procesą. Taip yra ne vien dėl natrio (t. y. paprasčiausios druskos, kurios dedame konservuodami agurkus ir kitas daržo gėrybes) – tiesiog jį mūsų kūnas iš marinato pasisavina greičiau nei iš kitų šaltinių, nes gauname jį kartu su kalcio chloridu ir actu.

Gali apsaugoti nuo mėšlungio. Kaip jau minėta, marinate esantis kalcio choloridas ir actas palengvina natrio bei kalio pasisavinimą. Sportininkai geria jį tiek prieš intensyvius fizinius krūvius, tiek po jų, kad išvengtų raumenų spazmų.

Gali palengvinti neramių kojų sindromo simptomus. Daugybė šio negalavimo kankinamų žmonių tvirtina, kad vos gurkšnis kitas sūrymo prieš einant gulti leidžia ramiau išsimiegoti. Moksliškai tas dar neįrodyta, bet nieko bloga neatsitiks, jei pabandysite.

Nuramina įsiaudrinusį skrandį. Tuo bene sunkiausia patikėti. Kai degina rėmuo ar sustojęs skrandis spaudžia paširdžius it akmuo, mažiausiai, atrodo, norėtųsi sriūbtelėti marinato iš stiklainio. Tačiau daugybė žmonių prisiekinėja, kad šis gėrimas labai palengvina simptomus. Alternatyvus variantas, anot jų, būtų actas su medumi, bet, sutikite, šis receptas atrodo dar pavojingesnis ir taip sudirgusiam skrandžiui, o ir lėčiau veikiantis.

Parūpina antioksidantų ir maistingųjų medžiagų. Jau minėta, kad skystis nuo marinuotų daržovių labai gerai atkuria elektrolitų balansą. Bet jis taip pat nekaloringas, turintis daug vitamino C ir kalcio. Todėl, manoma, turėtų puikiai tikti besirūpinantiesiems savo svoriu ir norintiesiems pastiprinti sveikatą. Kadangi šioje sunkoje daug rūgščių, organizmui lengviau pasisavinti iš jų antioksidantus bei maistingąsias medžiagas.

Kaip gerti konservuotų daržovių marinatą? Jeigu darosi šleikštu vien pagalvojus apie gryną skystį, yra būdų įtraukti jį į savo valgiaraštį ir išvengti nemalonaus skonio:

Sumaišykite su vandeniu ir gerkite kaip sportinį gėrimą po treniruočių, fizinių krūvių. Jei tokiais atvejais geriate ne vandenį, o kokį nors kokteilį, sunkos galite įpilti į jį.

Į bet kuriuos patiekalus, į kuriuos galima dėti marinuotų agurkėlių, galima pilti ir jų sunkos. Visada šiek tiek šliūkštelėkite jos į mišraines (ypač tiks mišrainėms su virtais kiaušiniais, konservuota žuvimi).

Jogurtas savaime labai sveikas produktas, bet jo galios, teigiama, dar padidėja pridėjus kelis šaukštus marinato. Tvirtinama, kad jogurto skonis jį puikiai užmaskuoja.

Sunkos galima įpilti į bet kokius marinatus – paukštienai, žuviai, net mėsai.

Sunką galima naudoti kaip užpilą salotoms – juk bet kuriuo atveju padažui gaminti naudojate, jeigu ne actą, tai citrinų sultis, būtinai dedate druskos.

Kaipgi šalutinis poveikis? Jo tikimybės jokiu būdu negalima atmesti. Todėl, kaip ir prieš bet kokį sveikatos eksperimentą, būtų protinga pasitarti su gydytojų.

Jokio tiesioginio šalutinio poveikio konservuotų agurkėlių ar pomidorų sunka, žinoma, neturi. Tačiau esama sveikatos sutrikimų, galinčių paūmėti:

Jeigu dėl kokių nors sveikatos problemų laikotės bedruskės dietos arba ribojate druskos vartojimą, gerti sunkos nerekomenduojama.

Jeigu jums diagnozuota podagra ar jūsų šeimoje buvo ir tebėra tokių ligonių, taip pat geriau nepiktnaudžiauti marinatu – jis gali paskatinti organizme kauptis šlapimo rūgštį.

Jeigu vartojate kokius nors receptinius vaistus, prieš tai būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju. Kai kurie medikamentai reaguoja su rūgštimi, taigi gydytojas gali patarti arba išvis nerizikuoti, arba palaukti porą valandų, kol absorbuosis vaistai, ir tik tada gerti sūrymą.

Patariama geriau vengti pirktinių konservuotų daržovių sunkos, nes joje daug visokių priedų ir konservantų, pernelyg aštrių prieskonių, kurie tikrai ne į naudą sveikatai.

Parengė Sandra Miškinienė