Gimdos kūno vėžiu sergančioms pacientėms – saugesnė alternatyva

Sarginio limfmazgio biospija – tai saugesnė operacinė technologija, leidžianti pašalinti tik arčiausiai naviko esančius limfmazgius, kuriuose rasta navikinių ląstelių. Pirmos stadijos gimdos kūno vėžiu sergančioms pacientėms šis būdas padeda išvengti pooperacinių komplikacijų, kurios susijusios su limfmazgių pašalinimu, o svarbiausia – išsaugoti sveikus, naviko nepažeistus limfmazgius. Ši operacija Kauno klinikose pirmą kartą atlikta 82 metų pacientei ir truko beveik tris valandas. Sklandžiu pooperaciniu laikotarpiu džiaugėsi ir pacientė Janina: „Jaučiuosi labai gerai, man nieko neskauda, o namo galėjau važiuoti ir pirmąją dieną po operacijos“, – sakė moteris.

Reklama

Tik įžengus į Janinos palatą nuo moters veido nedingo šypsena. Šypsojosi net akys, menančios gyvenimišką patirtį. Kauno klinikų pacientė dėkojo gydytojams ir pasakojo savo istoriją: „Visus praėjusius metus nejaučiau jokių simptomų, man nieko neskaudėjo, tik visus metus šiek tiek pakraujuodavau. Nežinau, kodėl nesikreipiau į gydytojus – galbūt galvojau, kad nieko rimto ir mano amžiuje visko būna“, – mąstė Janina.

Tačiau vieną vakarą bežiūrėdama televizorių iš Lazdijų kilusi moteris keistai pasijuto. „Atrodė, kad kažkokia šiluma užliejo pilvo apačią. Nuėjusi iki tualeto pamačiau, kad pradėjau stipriai kraujuoti. Pirmą kartą išsigandau, jog galiu nukraujuoti, todėl nedelsdama paskambinau anūkei, kuri mane nuvežė į ligoninės priimamąjį.“

Janinai buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kurie patvirtino moters nuogąstavimus dėl vėžio. Jai diagnozuota dažniausiai pasitaikanti gimdos kūno vėžio forma – endometrioidinė adenokarcinoma. Pacientė buvo paguldyta gydymui į Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyrių. Buvo suplanuota endoskopo pagalba pašalinti gimdą su kiaušidėmis ir kiaušintakiais bei atlikti pirmąją Kauno klinikose sarginio limfmazgio biopsiją, panaudojant naują technologiją – sarginius limfmazgius pažymint indocianino žaliojo dažu.

Kaip teigia Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. Adrius Gaurilčikas, gimdos kūno karcinoma pirmiausiai ir dažniausiai plinta limfiniu keliu, todėl labai svarbu įvertinti, ar naviko nėra limfmazgiuose.

„Specialus žalias dažas nudažo artimiausius, šalia gimdos esančius limfmazgius, kurie artimoje infraraudoniesiems spinduliams šviesoje švyti. Jei navikas plinta limfiniais latakais, pirmiausiai jis patenka į sarginius limfmazgius. Jei sarginiuose limfmazgiuose navikinių ląstelių nerandama, reiškia, kad ir kituose limfmazgiuose jų nėra, todėl kitų limfmazgių šalinti nebereikia. Taip yra išsaugomi sveiki ir naviko nepažeisti limfmazgiai“, – apie naują operacinę technologiją pasakojo doc. dr. Adrius Gaurilčikas.

Kaip toliau pasakojo operaciją atlikęs gydytojas, pacientei buvo atlikta laparoskopinė operacija, kurios metu prieš įdedant manipuliatorių į gimdos ertmę, į gimdos kaklelį buvo suleista indocianino žaliojo dažo tirpalo. Moteriai buvo pašalintas tik vienas iš sarginių limfmazgių, kuriame rasta navikinių ląstelių. Atlikus šią procedūrą, buvo pašalinta gimda ir abiejų pusių gimdos priklausiniai.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje naudojama naujos kartos 3D didelės raiškos endoskopinė įranga, kurioje integruota artimos infraraudoniesiems spinduliams šviesos sistema, leidžianti keliuose skirtinguose režimuose vizualizuoti indocianino žaliuoju žymėtus sarginius limfmazgius. Šiuo metu ji yra viena moderniausių minimalios invazinės chirurgijos sistemų rinkoje.

Sarginio limfmazgio paieška naudojant flourescencinę medžiagą – indociano žaliąjį – ginekologinių piktybinių navikų stadijavimui pirmą kartą panaudota 2012 metais. Pasak doc. dr. A. Gaurilčiko, technologijos potencialą imta suvokti tik pastaraisiais metais. Vienas iš privalumų – paprastas medžiagos naudojimas (indociano žaliasis nėra radioaktyvus, jį paprasta suleisti operacijos metu), taip pat didelis sarginių limfmazgių detekcijos dažnis abipus dubenyje ir svarbiausia – saugumas pacientėms. Minėti privalumai skatino medicinos industriją sukurti įrenginius, kad šis metodas taptų prieinamas tiek robotinės, tiek laparoskopinės, tiek atviros chirurgijos sąlygomis.