Ar stiklas viskio prieš miegą – tai jau priklausomybė?(2)

Įprastai alkoholizmą siejame su asocialiais arba žemesnio socialinio statuso asmenimis. Matydami girtuoklį dažnai susimąstome: „Neturi žmogus valios, negalvoja apie save ir artimuosius, o gal nepajėgia atsitiesti po užgriuvusių bėdų...“ Pagalvojame ir sukame į barą arba klubą, kur kartu su „kultūringais“ žmonėmis atsipalaiduojame, mėgaudamiesi brangiais kokteiliais.

Reklama

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro priklausomybių psichologė Neringa Bagdonaitė atkreipia dėmesį, jog nuolatinis alkoholio vartojimas, kad ir nedideliais kiekiais, gali nepastebimai virsti priklausomybe, turinčia daug neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai, psichikos būsenai, santykiams su artimaisiais bei darbui. Kaip žinoti, kad prieita pavojinga riba?
„Alkoholio priklausomybė yra chroniška, recidyvuojanti smegenų liga, kuriai būdingas nenumaldomas noras išgerti, net ir suvokiant neigiamas pasekmes. Ilgalaikis alkoholio vartojimas keičia smegenų veiklą – intoksikacijos metu aktyvuojasi malonų atsipalaidavimą ir pasitenkinimą suteikiančios smegenų sistemos, tuo tarpu abstinencijos periodu sumažėja šių funkcijų veikla ir suaktyvėja smegenų streso sistemos. Nuolat vartojant alkoholį, pasikartojantis priklausomybės ciklas lemia smegenų sistemų išsibalansavimą. Jei priklausomybė negydoma, šie pokyčiai gali būti ilgalaikiai“, – sakė priklausomybių psichologė N. Bagdonaitė.

Rizikos veiksniai

Galima įvardyti keletą pagrindinių alkoholizmo priežasčių. Viena jų – genetika, paveldimumas. Netgi išskiriamos atskiros tautos, kurioms būdingas didesnis polinkis į alkoholizmą. Tačiau ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje formuojasi žmogaus įpročiai – įš artimųjų, draugų rato perimama tolerancija alkoholiui. Neretai tokią „gėrimo“ madą formuoja reklama ar popkultūros garsenybių pavyzdys. Tam itin neatsparūs paaugliai ir žemesnę savivertę turintys suaugusieji. Kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps priklausomas.

Trečioji susirūpinimą kelianti priežastis – šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai alkoholis vartojamas stresui ar nuovargiui malšinti.

„Verslininkai, vadovai, aukštesnio lygio įvairių sričių specialistai gyvena nuolat patirdami stresą. Žmonės nebegali atsiriboti nuo darbų, dažnas dirba be atostogų, nemoka deleguoti savo funkcijų kitiems, todėl kenčia sveikata, didėja psichinė įtampa, vidinis poreikis atsipalaiduoti. Jei alkoholis yra vienintelė atsipalaidavimo priemonė, kyla realus pavojus, kad išsivystys priklausomybė“, – perspėjo psichologė N. Bagdonaitė. Labai pavojinga, kai alkoholis vartojamas kartu su medikamentais, sergant depresija ar turint kitų psichologinių sutrikimų.

Didesnį polinkį susirgti alkoholizmu turi neurotiški, impulsyvūs, nerimastingi, stokojantys pasitikėjimo savimi, jautrūs kritikai, uždari, nemokantys tinkamai išreikšti savo jausmų, vieniši žmonės. N. Bagdonaitė pabrėžė, kad tokia pat rizika būdinga ir perfekcionistams, kurie tiesiog negali būti patenkinti savo pasiekimais ir nuolat graužiasi.

„Jeigu reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau, kad labiausiai polinkį į alkoholio priklausomybę turi nelaimingi žmonės. Geriama siekiant pabėgti nuo neigiamų jausmų ir minčių“, – teigė psichologė.

Moterys įklimpsta greičiau, tačiau jų gydymas efektyvesnis

Tarptautiniai tyrimai, nagrinėjantys lyčių skirtumus įvairiose pasaulio šalyse, atskleidė, kad moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir gerai mokamą darbą, suvartoja kur kas daugiau alkoholio per vieną sykį nei namų šeimininkės, gyvenančios su partneriu ir auginančios vaikus. Analizė teigia, kad tokią tendenciją lemia ne pats darbo (galios, įvertinimo, pinigų, savarankiškumo) turėjimas, o jo kombinacijos su kitais vaidmenimis – partneryste ir motinyste.

„Moterų priklausomybei nuo alkoholio reikia skirti daugiau dėmesio, nes dėl fiziologinių ypatumų joms daug greičiau nei vyrams išsivysto sunkūs priklausomybės simptomai ir gretutiniai psichikos sutrikimai. Deja, dėl socialinės stigmos moterys nėra linkusios kreiptis pagalbos į priklausomybės centrus, joms būdingas kur kas stipriau išreikštas gėdos ir kaltės jausmas“, – apgailestavo priklausomybių psichologė N. Bagdonaitė. Kita vertus, tyrimai rodo, jog moterys geriau nei vyrai įsisavina gydymo programas priklausomybių centruose, todėl liga gali būti efektyviai gydoma.

Riba, skirianti buitinį alkoholizmą nuo priklausomybės

Reguliariai vartojant alkoholį sunku išlaikyti savikritiškumą ir suprasti, kad situacija tampa nebevaldoma. Būtinai reikėtų kreiptis pagalbos, jeigu pasireiškia fiziologinio pobūdžio reiškiniai – kankina sunkios pagirios, atsiranda poreikis ryte „pataisyti sveikatą“, dažnėja alkoholio vartojimas, trumpėja miegas, prastėja jo kokybė. Jeigu ryte pradedate planuoti ir svajoti, kaip vakare galėsite išgerti, arba, nusprendus nebegerti, to pažado nepavyksta savarankiškai įgyvendinti, galima numanyti turint priklausomybę. Šia liga sergančius žmones kankina ir neurovegetaciniai sutrikimai, pilantis prakaitas, besidaužanti širdis, atsirandantis nerimas, beprasmybės ir beviltiškumo jausmas, kuris pranyksta išgėrus alkoholio. Dar ryškiau matomos socialinės priklausomybės nuo alkoholio pasekmės – artimųjų priekaištai, pravaikštos darbe, vairuotojo pažymėjimo praradimas, nelaimingi įvykiai dėl apsvaigimo.

Kaip išsivaduoti nuo alkoholio priklausomybės?

Alkoholizmas yra pripažintas priklausomybės liga, kurią gydo psichologai ir psichiatrai.

„Pirmas žingsnis yra problemos pripažinimas. Nemažai šios priklausomybės kamuojamų aukštas pareigas užimančių žmonių yra individualistai, jiems nėra priimtina grupinė terapija. Jei žmogus pripažįsta, kad alkoholis jau tapo problema, ir nori gauti pagalbos, jis turėtų kreiptis į psichologą, kuris po išsamaus pokalbio (dažniausiai ne vieno) paskiria gydymą“, – teigė N. Bagdonaitė.

Alkoholio vartojimo sutrikimai gydomi medikamentais, psichoterapija, „12 žingsnių“ programa, kai pacientas dalyvauja anoniminių alkoholikų bendruomenėje, kodavimu, hipnoze, taip pat alternatyvios medicinos būdais. Lazerinė terapija-akupunktūra yra vienas naujausių efektyviai veikiančių alkoholizmo gydymo būdų, taikomas ir Lietuvoje.

Straipsnį parengė Medicinos diagnostikos ir gydymo centras