Po atostogų namo galima parsivežti ne tik suvenyrų

Vasaros atostogos daugeliui asocijuojasi su poilsiu, naujais įspūdžiais ir lagaminu pilnu suvenyrų. Tačiau specialistai primena, kad kartais kartu su daiktais namo gali sugrįžti ir visai nepageidaujami „keleiviai“ – patalynės blakės. 

Kenkėjų kontrolės specialistai pastebi, kad pandemijos metais, kai kelionių buvo gerokai mažiau, užklausų dėl patalynės blakių sumažėjo maždaug perpus. Vis dėlto atsinaujinus tarptautiniam turizmui, jų skaičius ne tik sugrįžo į ankstesnį lygį, bet ir toliau auga.

„Patalynės blakės keliauja kartu su žmonėmis, todėl kuo intensyviau keliaujame, tuo daugiau galimybių joms išplisti. Tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti kelionių – tiesiog verta skirti kelias minutes prevencijai ir žinoti, kaip jų neparsivežti namo“, – sako biologas ir kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Kodėl blakės dažniausiai puola naktį?

Patalynės blakės neturi sparnų ir nešokinėja – jos lėtai ropoja. Dėl to dieną, kai žmogus nuolat juda, joms sunku pasiekti odą, o naktį, žmogui miegant, tai padaryti gerokai paprasčiau.

Pasak L. Grigaliūno, blakės orientuojasi pagal žmogaus iškvepiamą anglies dvideginį, kūno šilumą ir kvapą. Jos užropoja ant miegančio žmogaus, kelias minutes maitinasi krauju, o vėliau grįžta slėptis į čiužinio siūles, lovos rėmą, baldų plyšius ar net elektros lizdus.

„Nors jos aktyviausios naktį, alkanos blakės prisitaiko prie žmogaus gyvenimo ritmo. Jei žmogus miega dieną, jos maitinsis ir dienos metu“, – aiškina specialistas.

Blakės gali išgyventi be maisto ne vieną mėnesį, o kai kuriais atvejais – net ilgiau nei metus. Todėl jos gali ilgai tūnoti tuščiame kambaryje ar naudotuose balduose ir laukti, kol atsiras žmogus.

Ar blakių įkandimai pavojingi?

Lietuvoje paplitusios patalynės blakės nelaikomos ligų platintojomis, tačiau jų įkandimai gali sukelti įvairias organizmo reakcijas.

„Lietuvoje nėra oficialiai užfiksuota atvejų, kad patalynės blakės būtų perdavusios žmogui kokią nors ligą. Vis dėlto jų seilėse esančios medžiagos gali sukelti stiprią imuninės sistemos reakciją – nuo nedidelio paraudimo iki didelio, niežtinčio patinimo. Be to, kasant įkandimus padidėja odos infekcijų rizika“, – sako L. Grigaliūnas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vieniems reakcija pasireiškia beveik iš karto, o kitiems – tik po kelių dienų ar net savaitės. Kartais odos pakitimai išlieka kelias savaites.

Ne mažesnį poveikį gali turėti ir psichologinis diskomfortas. Žinojimas, kad lovoje buvo kraujasiurbių vabzdžių, kai kuriems žmonėms sukelia nerimą, apsunkina miegą, o užsitęsęs miego trūkumas gali neigiamai paveikti savijautą.

Patarimai keliautojams:

• Atvykę į viešbutį pirmiausia apžiūrėkite lovą – čiužinio siūles, galvūgalį ir baldų plyšius. Ieškokite smulkių tamsių taškelių, vabzdžių išnarų ar pačių blakių.
• Lagamino nestatykite ant lovos ar minkštų baldų – geriau laikykite jį ant specialaus stovo arba toliau nuo miegamosios vietos.
• Pastebėję blakių požymių, nedelsdami praneškite viešbučio personalui ir paprašykite kito kambario, pageidautina ne gretimo.
• Jei buvote sukandžioti, įkandimų vietą nuplaukite muilu ir vandeniu, nekasykite, tai sumažina antrinės infekcijos riziką. Niežėjimui malšinti tinka vaistinėje parduodami losjonai ar antihistamininiai vaistai.
• Grįžę namo išsiurbkite lagaminą, o drabužius kuo greičiau išskalbkite ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje.
• Jei įtariate, kad blakės vis dėlto pateko į namus, problemos neatidėliokite – kuo anksčiau imamasi priemonių, tuo lengviau jas sunaikinti ir išvengti didesnio išplitimo.

Parengta pagal bendrovės „Dezinfa“ pranešimą žinisklaidai