Tėvai kalti, kad neveža vaikų į reabilitaciją, o pacientai kalti, kad serga Alzheimerio liga: kur mes gyvename? (1)

LTV naujienų laida “Šiandien” pranešė: “Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad vos keletas tokių vaikų (po širdies operacijų –aut. pastaba) patenka į sanatorijas, tačiau dėl to kaltina medikus ir pačius tėvus”.

Štai tokį pranešimą šiandien perskaičiau spaudoje. Iš pradžių net sunku buvo patikėti savo akimis: Sveikatos apsaugos ministerija kaltina tėvus. Taip taip  - Sveikatos apsaugos ministerija kaltina tėvus. Apie tai vakar pranešė Lietuvos nacionalinė televizija. Nieko sau naujiena.

Iki ko nusigyvenome? Tai gal tada tie tėvai yra kalti, kad jų šeimoje gimė vaikai, turintys įgimtas širdies ydas?

Jei taip, tai tada Lietuvoje yra labai daug kaltų. Yra kaltos visos autistus auginančios šeimos, kurioms nėra jokios sistemingos pagalbos. Ir ne tik. Manoma, kad Lietuvoje yra diagnozuojamas tik kas dešimtas autizmo atvejis. Kas kaltas? Vadovaujantis ministerijos pereigūnų, net neraudonuojančių iš gėdos gerovės valstybės koncepcijos laikais aiškinant  tiesas, už kurias Anglijoje jau kitą dieną tektų dėti pareiškimą ant stalo, logika – kalti yra tėvai, nes jie nesugebėjo įtarti ir nustatyti autizmo. Jei tėvai būtų įtarę autizmą, tai gydytojai būtų nustatę ir tada ministerija skirtų lėšų. Bet kadangi dabar Lietuvoje autizmu sergama 10 kartų rečiau nei Europos Sąjungoje, tai mes sutaupome nemažai lėšų, ir jų lieka nemažai neišnaudota. 

© Maridav - Fotolia.com

Gal tada mes juos skiriame pagyvenusiems žmonėms, ypač tiems, kurie serga demencija? Juk jei sutaupome vaikų, nevažiuojančių dėl tėvų kaltės po širdies operacijų į reabilitaciją bei autistų sąskaita, gal mes tada skiriame demencija bei Alzheimerio liga sergantiesiems. Juk jiems bei ypač jų šeimoms ne ką mažiau reikia dėmesio bei lėšų.

Deja, ir čia pagal kai kurių ministerijos pareigūnų logiką, prireiks ieškoti kaltų. Bet prieš tai pažvelkime į oficialią statistiką.

Pagal Lietuvos psichikos sveikatos duomenis, 2010 metais sergančiųjų Alzheimerio liga buvo 1  404 pacientai. 2009 m. tokių buvo 1 383 pacientai.

Leidinyje „Europe Health at Glance 2010“, kurį kiekvienais metais leidžia Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OESD – angl.), Lietuvos instuticijos pateikė  2009 metų duomenis, pagal kuriuos teigiama, kad Lietuvoje demencija serga 1,2 % žmonių, kuriems yra per 30 metų.

Pažaiskime aritmetiką. Pagal Lietuvos  statistikos departamento duomenis,  nesunku apskaičiuoti, kad 2009 metais Lietuvoje gyveno apie  2 mln. 83 tūkst. žmonių, kuriems buvo per 30 metų.

Jei jų tarpe, pagal Lietuvos institucijų pateiktus duomenis, buvo 1,2 % sergančiųjų demencija, vadinasi, tokių žmonių absoliutus skaičius buvo 24 tūkst. 994.

Mokslo pasaulyje žinomas faktas, kad tarp demencija sergančiųjų pacientų Alzheimerio ligos diagnozė sudaro 55-60 % atvejų. Lietuvoje Alzheimerio sergančiųjų turėtų būti apie 13 – 14 tūkstančių. Vadinasi, Lietuvoje yra diagnozuojamas tik kas dešimtas Alzheimerio ligos atvejis.

Kas kaltas, kad jų nustatoma tiek mažai? Aišku, kad patys pacientai. Na, dar ir medikai. Idealiu atveju Alzheimerio liga sergantysis pats turėtų ateiti pas gydytoją ir paprašyti, kad jam būtų atliktas galvos kompiuterinis tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimas. Jei neatėjo – jis ir kaltas. Ministerija nekalta, nes aparatūros mums pripirko tiek, kad Europa iki šiol dar stebisi aparatūros gausa Lietuvoje. 

Kategorija Nuomonė | Žymos: , , , | Komentaras: 1

Facebook komentarai

Palikite atsiliepimą

Skaityti komentarus

„Žmogų puošia darbas, mediką – kalėjimas“ (1)

Stebint nūdienos medicinos sistemos ir teisės netobulumo akibrokštus, kiekvienam mąstančiam kyla klausimas: „Ar mūsų visuomenėje dar liko dėkingumo ir pagarbos medikui jausmas?“. Nejaugi šalies ekonominė, teisinė, kultūrinė, vertybinė sistema per daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų šimtmečius vyravusį paternalistinį mediko ir paciento santykį pavertė visiškos nepagarbos ir neapykantos, o kartais ir pasipelnymo šaltiniu?
Įvykiai ir juos lydintys [...]

„Slidi“ profesija atvėrė kelią į belangę (7)

Prašome išklausyti mūsų, trijų VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės darbuotojų kreipimąsi į Jus. Viešumas yra paskutinė mūsų galimybė ir viltis būti išgirstiems. Tikimės, kad šis kreipimasis į visuomenę padės, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai atidžiau perskaitytų ir atkreiptų dėmesį į neatitikimus Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose.
 Trys Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės [...]

Airijos lietuvių bendruomenės įkūrėjas Mindaugas Vidugiris: „Anksčiau ėjau platyn ir tik paviršiumi, dabar einu siauryn ir neriu gilyn“

Jau 33 metus esu Mindaugas. 2025 metais  povandeniniu laivu plauksiu į Antarktidą. Ta proga jau daugiau nei penkeri metai nešioju tik skirtingų spalvų kojines.
 Gyvenau labai normalų gyvenimą. Buvau paprastas jaunas žmogus. Labai aktyvus ir vėliausi į įvairiausias veiklas ir pomėgius (tai ir dabar darau). Dirbau įvairiausius darbus, dievinau šokių muziką, „tūsovkes“, balius ir viską, [...]

Patricija Lukšytė: „Kiekvienas turi ant pečių galvą ir tegul galvoja ja“ (2)

Mokausi Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje, man 17 m., domiuosi kompiuterine grafika, fotografija, sportuoju, daug laiko praleidžiu su draugais ir, aišku, esu sveiko gyvenimo būdo šalininkė.
 Seniau buvau tikrai blogas vaikas: ir girtą tėvai pagavę buvo, ir apsirūkiusią… Anksčiau valgiau viską, ką norėjau ir kas man atrodė skanu, dabar esu vegetarė, visiškai atsisakiau gyvulinės kilmės baltymų, vengiu [...]

Simonas Dailidė: „Darysiu viską, kad matyčiau sveiką ir blaivią Lietuvą“

Simonas Dailidė, 19 metų. Gimęs ir augęs Vilniuje. Mokosi profesinėje mokykloje. Tai ketvirta mokymosi įstaiga. Nuo 5 klasės nesimokė. Šiemet baigia profesinę mokyklą. Išbandęs alkoholį ir narkotikus, pridaręs galybę rūpesčių savo tėvams, šiandien jis propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir tvirtai sako: darysiu viską, kas mano jėgose, kad prablaivinčiau Lietuvą!
Rūkyti pradėjau 5-oje klasėje. Būdavo, net naktimis, [...]

Pasaulio podiumų manekenė Eglė Terekaitė: „Gyvenimas yra didžiausia dovana ir jos švaistyti neverta“

Esu studentė, modelio darbas – tik malonus užsiėmimas, būdas uždirbti pinigų ir pamatyti pasaulį. Būdama 12-os gavau pirmąjį kontraktą skristi į Japoniją, o 13-os jau žingsniavau Tokijo podiumu, demonstravau drabužius ir dėvėjau nuotakos suknelę.
Kai manęs klausia ar esu pasiekusi karjeros viršūnę, užduodu sau klausimą o kas gi yra ta viršūnė? Kai uždirbi milijoną? Man [...]

100 tūkstančių litų investicija į Lietuvos sveikatos apsaugą, arba Kaip tapti grėsme nacionaliniam saugumui (11)

2012 metų kovo 8 diena, lėktuvas nusileidžia Kauno oro uoste. Jis vos prieš dvi su puse valandos pakilo iš Londono oro uosto. Pažįstami ir draugai klausia: „Ką jauti, kai atvyksti į Lietuvą?“ Sakau: „Nieko“. Nes jau daug metų po emigracijos į Lietuvą atvykstu apie 5-6 kartus per metus.  Grįžtu taip dažnai, kad nesijaučiu išvykęs, be [...]

Kaip tabako gamintojai Seime kvailių ar bendradarbių ieškojo

Tabako gamintojams pavyko. Visame pasaulyje atvirai žudikais vadinami veikėjai Lietuvos Seime rado kvailių (o gal, lietuviškomis vertybėmis matuojant, kaip tik labai apsukrių ir protingų politikų), kurie ėmėsi aukščiausiu lygiu atstovauti jų interesams.
„Pirmąja kregžde“ tapo Vito Matuzo pasiūlytos įstatymo pataisos, kurios, kaip teigiama, sumažino naštą tabako pramonei ir leido spausdinti tabako gaminių kainą ne ant [...]