Ląstelių terapija – tai gydymo būdas, leidžiantis atstatyti pažeistas paciento kūno dalis, transplantuojant kamienines ląsteles. Visgi mokslininkai ir gydytojai, taikydami šį revoliucinį gydymo metodą, susiduria su daugybe iššūkių, bene didžiausias jų yra tai, kad ląstelių persodinimas dažnai sukelia atmetimo reakciją. Persodintų kamieninių ląstelių atmetimas neretai sugriauna tyrėjų eksperimentus, tokiu būdu gyvybes saugančio gydymo paieškos tampa ilgu ir sudėtingu procesu. Vilčių teikia naujausias Misūrio universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas, kurio metu į genetiškai modifikuotų kiaulių organizmus buvo persodintos žmogaus kamieninės ląstelės be atmetimo reakcijos galimybės.
„Persodintų kamieninių ląstelių atmetimas – medicininius tyrimus ypatingai apsunkinanti kliūtis. Atradę, jog genetiškai modifikuotų kiaulių organizmai nėra linkę atmesti transplantų, turime vilties, kad galėsime ląstelių terapijos tyrimus perkelti į kitą lygį“, – teigia profesorius R. Michael Roberts, dirbantis Gyvybės mokslų centre.
Tyrimo metu mokslininkų komanda pabandė persodinti žmogaus pliuripotencinių kamienines ląsteles į genetiškai modifikuotų kiaulių organizmus. Šios kiaulės pasižymėjo modifikuota imunine sistema, leidžiančia organizmui priimti visus transplantus, neiššaukiant atmetimo reakcijos. Bandymo metu mokslininkams į laboratorinių kiaulių organizmus persodinus žmogaus kamienines ląsteles neįvyko atmetimo reakcija ir ląstelėms buvo sudarytos sąlygos klestėti. Tyrėjai džiaugiasi, kad tokį rezultatą pavyko pasiekti tyrimuose naudojant būtent kiaules, nes šie gyvūnai yra labai panašūs į žmones pagal fiziologiją, elgseną ir mitybos poreikius.
„Daugybė medicininių tyrimų atliekama su kiaulėmis, kadangi jos savo anatomija daug panašesnės į žmogų nei kiti laboratoriniai gyvūnai – pelės ar žiurkės. Kiaulės į žmogų panašios ir tuo, kaip reaguoja į įvairius gydymo metodus“, – teigiaMisūrio universiteto profesorius RandallPrather. „Atradę, kad žmonių kamieninės ląstelės gali būti transplantuotos į modifikuotų kiaulių organizmus, galėsime išplėsti savo tyrimų ribas ląstelių terapijos, galinčios tapti veiksmingu daugelio ligų gydymu, paieškose“, – kolegą papildo profesorius R. Michael Roberts.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2014/06/140604105525.htm