Žinių apie hepatitų plitimo kelius trūkumas gali būti lemtingas

Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena, kurios šūkis „Venkite hepatito. Nedelskite“. Minint šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia didinti visuomenės budrumą apie hepatitų keliamas grėsmes sveikatai. Liepos 28–oji – tai hepatito B viruso atradėjo, Nobelio premijos laureato prof. B. Samuelio Blumbergo gimimo diena.

Reklama

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje nuo virusinio hepatito ar jo komplikacijų miršta apie 1, 4 mln. žmonių. Pasak PSO, tai „tylusis žudikas“. Taip yra todėl, kad užsikrėtus hepatito virusais, daugumai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai; liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri per kelis dešimtmečius gali progresuoti į kepenų cirozę ar vėžį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Apie 60–70 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B arba C virusu niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau gali užkrėsti kitus.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, nors oficialiai registruojamų susirgimų virusiniais hepatitas Lietuvoje mažėja, tačiau manoma, kad faktinis susirgimų skaičius gali būti kelis kartus didesnis, nes dauguma jų besimptomiai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu pernai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dažnas Lietuvos gyventojas neskiria hepatito A nuo hepatito B ar C. Apklausos duomenimis, pusė gyventojų nurodė, kad hepatitu A galima užsikrėsti per kraują, tačiau pagrindinis hepatito A viruso plitimo būdas yra per užkrėstą maistą, vandenį, nešvarias rankas. Teisingai hepatito A viruso plitimo būdus nurodė tik trečdalis respondentų. Penktadalis iš viso negalėjo nurodyti, kokiu būdu galima užsikrėsti hepatito A virusu.

Du trečdaliai respondentų žinojo, kad hepatito B virusu galima užsikrėsti per kraują bei ketvirtadalis žinojo, kad galima užsikrėsti per lytinius santykius. Jaunimo (15-29 metų) amžiaus grupės informuotumas pastaruoju klausimu geresnis nei vyresniųjų. Tačiau penktadalis respondentų iš viso negalėjo nurodyti, kokiu būdu galima užsikrėsti virusiniu hepatitu B.

Du trečdaliai respondentų teisingai nurodė, kad virusiniu hepatitu C galima užsikrėsti per kraują, o vienas trečdalis – iš viso nežinojo, kaip plinta hepatitas C.  Daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų pažymėjo, kad hepatitu B ir C galima užsikrėsti grožio salone, tačiau dešimtadalis respondentų taip nemano. Apklausa vyko 2014 m., reprezentatyvią imtį sudarė 1014 gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad virusiniai hepatitai B ir C neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint. Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius; per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per  nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai.

Skiepai – pagrindinė specifinė profilaktikos priemonė nuo virusinio hepatito A ir B. Nuo virusinio hepatito C skiepų nėra.