Žaliavalgiai – savižudžiai?
Šiuolaikiniame pasaulyje mada diktuoja daugelio žmonių gyvenimus. Tad nieko keisto, jog žmonės pametę galvas neriasi į įvairiausias avantiūras ir kardinaliai keičia savo gyvenimo būdą. Šiuo metu daugelio lietuvių namuose neberasite taip mūsų kultūroje paplitusių mėsos patiekalų ar termiškai apdorotų produktų. Į mūsų namus „beldžiasi“ naujas gyvenimo būdas – žaliavalgystė.
Žaliavalgystė – mada ar žmogaus dvasinis kelias?
Šiuo metu tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastebima tendencija, jog žmonės pradeda domėtis ekologišku gyvenimo būdu. Vienas iš tokių – žaliavalgystė – kai yra vartojamas tik žalias, termiškai neapdorotas maistas. Atsisakoma pieno produktų, mėsos, kiaušinių.
Žaliavalgiai žmonės renkasi tik „gyvą“, žalią maistą. Ne kiekvienas gali ryžtis tokiam dideliam gyvenimo pokyčiui, kadangi tai reikalauja daug ryžto, o mums, lietuviams, tai yra ypač sunkus uždavinys, kadangi mėsa jau nuo pat senovės yra neatsiejama mūsų maisto racione. Šiuo gyvenimo būdu dažniausiai užsiima žmonės, kurie nori pagerinti savo sveikatą, išvalyti organizmą, o kartais tiesiog iš didelio smalsumo, norėdami patikrinti tokio gyvenimo būdo atnešamą naudą.
Žmonės, kurie propaguoja tokį gyvenimo būdą, teigia, jog atnešama nauda yra neabejotina. Pagerėja žmogaus fizinė būklė, skrandis nėra „užkišamas“ neaiškios kilmės produktais, kurių sudėties neįmanoma suprasti ir perprasti. Vienas žymus mokslininkas Paul Kouchakoff savo eksperimentais įrodė, jog pavalgius mūsų kraujyje padidėja leukocitų skaičius, tačiau jei maistą apdorojame didesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje, leukocitų skaičius, kurį gauname, kardinaliai sumažėja.
Žaliavalgio žmogaus organizmas sunaudoja keletą kartų mažiau energijos, nes jo organai neapkraunami sudėtingais darbais. Tačiau visuomenėje vyrauja ir tokia nuomonė, jog visa tai yra mitas, tiesiog žmonėms yra įpirštas gyvenimo būdas, kuriuo mes šventai tikime. Neva mes turime rūpintis gamta ir jos ištekliais. Tačiau kardinalių pokyčių mūsų organizme neįvyksta, nebent mes labai norime ir tikime jais.
Žaliavalgių žmonių bendruomenės
Jeigu pasiryžote keisti savo nusistovėjusį gyvenimo būdą ir pasirinkote žaliavalgystę, jus visuomet palaikys ir pasidalins patarimais naujai susikūrusios ekobendruomenės. Jos nariai yra atsidavę gamtos mylėtojai, kurių tikslas pakeičiant savo gyvenimo būdą pagerinti gamtos būklę tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Šioms organizacijoms būdingas sveikas gyvenimo būdas, rūpinimasis gamta, daugelis iš jų yra žaliavalgiai. Ekobendruomenių nariai ieško savo bendraminčių ir dalinasi savo gražiomis idėjomis apie gamtos ir žmogaus harmoniją. Pagal didėjančią žaliavalgių žmonių tendenciją galima spręsti, jog bendruomenių nariai veikia užtikrintai ir žavi savo gražiomis idėjomis. Tačiau jeigu abejojate ir vis dar svarstote, ar užteks ryžto atsispirti pasaulinei maisto rinkai, žaliavalgių bendruomenės kviečia į savo konferencijas, kurių metu yra aiškiai ir nuosekliai išdėstomos idėjos, mitybos ypatumai ir, žinoma, tikros žmonių istorijos.
Žaliavalgystės pavojai organizmui
Norint pradėti propaguoti žaliavalgystę, reikia žinoti pagrindinius maitinimosi principus, kadangi neteisingai vartojant žalią maistą galima sulaukti itin skausmingų padarinių.
Taigi pirmiausia patariama nepiktnaudžiauti maistu, kuriame yra daug riebalų (riešutai, avokadai, sėklos). Per didelis jų kiekis gali sukelti galvos skausmus, odos problemas ar susilpnėjusią koncentraciją. Žaliavalgystė tai nereiškia, jog valgome viską, kas užauginta gamtoje, be jokio saiko ir suderinamumo.
Reikia išmokti derinti ir tokį maistą, bei jo nepadauginti. Svarbiausia žiūrėkite, ką su kuo valgote: vaisius su vaisiais, žalumynus su žalumynais. Taip pat nebūkite „apsėsti“ mintimi, jog galite valgyti tik žalią maistą. Vietoj galvojimo ar tai tikrai tinkamas jums maistas, geriau galvokite, ar tai ką valgote iš tiesų yra natūralus gamtos kūrinys.
Gintarė Valauskaitė
