Mikroorganizmai, gyvenantys žmogaus kūne ir išorėje, – mikrobiomas sudaro beveik 3 proc. visos žmogaus biomasės. Bakterijų įvairovė tokia didelė, kad apie 20-60 proc. jų neišauginamos, savybės bei įtaka ligų raidai nėra žinomos bei deramai vertinamos.
Labiau ištyrę žarnyno mikroflorą, mokslininkai tik dabar pradeda aiškintis apie mikroorganizmus, kolonizuojančius mūsų odą. Manoma, kad bakterijų rūšys ir sąveika su odos ląstelėmis gali turėti reikšmės odos žaizdų gijimui.
Lėtinės žaizdos sunkiai išgydomos ir paliečia 1 iš 20 suaugusių gyventojų. Neretai tuos, kurie kenčia nuo diabeto, blogos kraujotakos dėl esamo neįgalumo ar ilgalaikio lovos režimo. Buvo nustatyti žymūs odos bakterijų kolonizavimo skirtumai tarp sveikų žmonių ir pacientų, turinčių lėtines žaizdas.
Eksperimentai su pelėmis patvirtino, kad pelių, pasižyminčių daline genų mutacija, odos bakterijos labiau virulentiškos, o odos žaizdos sunkiau gyja nei pelių, kurių genų variacijos yra normalios. Mutuoti genai panašūs į Krono ligą (opos žarnyno gleivinėje) lemiančių genų defektus. Dažniausiai tuos, kurie koduoja baltymus, dalyvaujančius atpažįstant žarnyno bakterijas. Manoma, kad tokiu atveju bakterijos neidentifikuojamos, o atsakas į bakterijas yra iškreiptas.
Panašu, kad žaizdų gijimo efektui lemtingą odos bakterijų sudėtį, teisingą ląstelių atsaką į jas apsprendžia vėlgi visagaliai genai.
Plačiau
Microbiome, host response and wound healing; M. Hardman; symposium number 212.3 presented at Experimental Biology 2014 meeting, San Diego Convention Center, 28 April 2014.