Vitamino D reikšmę sunku pervertinti: saugo net nuo vėžio (5)

Kraujo laboratorijos fiksuoja tokius didelius vitamino D trūkumo lietuvių kraujuje skaičius, kad šio trūkumo jau net epidemija negali pavadinti – skaičiai didesni. O šio vitamino reikšmė sveikatai tokia didelė, kad klaipėdietis gydytojas endokrinologas Andrej Levinger liūdnai juokauja ant savo kabineto durų pakabinsiantis lentelę: „Jei negeri vitamino D - neik pas endokrinologą“ arba „Jei dar neišgėrei vitamino D - išgerk ir tada sugrįžk“.

Reklama

Kuo gi vitaminas D toks svarbus? Ar jo reikšmė nėra pernelyg išpūsta?

Vitaminas D turėtų būti vadinamas hormonu, nes turi aiškų reguliacinį poveikį daugeliui sistemų, veikia kalcio, fosforo apykaitą kauluose, inkstų, tulžies pūslės akmenligės susidarymą.

Vitaminas D veikia raumenyse kaip medžiaga, kuri palaiko raumenų tonusą. Jei nėra raumenų tonuso, nėra jėgos, žmogus negali net normaliai vaikščioti, ką jau bekalbėti apie sportą.

Be to, visiškai aišku, kad jo trūkumas sukelia osteoporozę, prisideda prie osteochondrozės vystymosi. Kaulai - ypatingas organas, tai tarsi spinta, kurioje sudėti organai. Ta spinta labai svarbi - nuo skeleto būklės priklauso visų kitų organų būklė.

Kokia ta „spinta“ svarbi, visų pirma pastebėdavo žmonės, kuriems medžiagų apykaita dėl vitamino D stokos sutrikdavo. Tie žmonės buvo vadinami rachitikais. Rachitas - viena sunkiausių ir sudėtingiausių ligų, ji atsiranda vaikystėje ir pridaro tiek žalos, kad vėliau organizmas nebeatsigauna. Rachito simptomai - mažas ūgis, kreivos kojos, bačkos formos krūtinės ląsta, įdubęs krūtinkaulis, kaukolės pakenkimas, deformacija.

Pas mus Lietuvoje tokios ligos neturėtų būti, nes vitamino D kiekis kraujuje, dalinai apsaugantis nuo rachito, - tik 8 nanogramai mililitre (ng/ml). Visišką apsaugą nuo rachito duoda 20.

Vitaminas D ypač svarbus ir kai kurių labai sudėtingų būklių profilaktikai. Mažai kas susimąsto, kad pakankama koncentracija vitamino D duoda apsaugą nuo storžarnės, prostatos ir krūties vėžio - jei vitamino D koncentracija kraujuje didesnė nei 40 ng/ml. Daugumai ši koncentracija yra 20-30, tad net nepasiekiama vidutinių koncentracijų.

Įdomu, kad pakankama vitamino D koncentracija saugo net nuo 1 tipo cukrinio diabeto.

Minėjote, kad vitamino D trūkumas prisideda ir prie osteochondrozės vystymosi. Kokiu būdu?

Osteochondrozė vystosi, kai raumenys, esant vitamino D trūkumui, neturi pakankamai tonuso ir stuburas pradeda judėti, atsiranda ataugos, kad stabilizuotų stuburą. Ataugos paskui pradeda spausti nervų šakneles ir taip vystosi osteochondrozė. Osteochondrozė sąnariuose vystosi po truputį ir tada vyksta kremzlės pakenkimas. Sutrikus pagrindui, ant kurio guli kremzlė sąnariuose, kremzlė išplonėja ir nusitrina, turime keisti sąnarius.

Kokias dar ligas gali sukelti vitamino D trūkumas?

Tų pradinių simptomų, reiškiančių, kad trūksta vitamino D, susidarytų stora knyga.

Pakankama koncentracija vitamino D duoda apsaugą nuo storžarnės, prostatos ir krūties vėžio - jei vitamino D koncentracija kraujuje didesnė nei 40 ng/ml.

Vitamino D trūkumą gali nustatyti ir odontologas. Jei nutrinti dantys, vadinasi, naktį žmogus tarškina dantimis, o tai rodo esant šio vitamino trūkumą. Su tuo susijusi ir paradontozė.

Kodėl vaikai blogai mato? Kad vitamino D neužtenka akių raumenims ir akis nesugeba atlikti savo funkcijos. Tad regėjimas susijęs ne tik su tuo, kad jie daug skaito, o kad trūksta vitamino D.

Smulkūs traukuliai naktį – ne tik magnio, bet ir vitamino D trūkumo ženklas.

Yra simptomų, kuriuos kartais net sunku susieti su vitaminu D. Pvz., rytinį nuovargį įprasta sieti su depresija. Tačiau nuovargis gali būti ir nuo šio vitamino trūkumo.

Tachikardija su vitamino D trūkumu taip pat susijusi. Tai dėl poveikio širdies ritmui arba per stuburą: jei stuburas sulinkęs, raumenims nepakanka jėgos išsitiesti, širdis keičia padėtį ir ima silpniau plakti.

Vitamino trūkumą gali rodyti ir naktinis prakaitavimas, jei prakaitas nei šaltas, nei šiltas.

Kas rodo, kad lietuvių kraujuje vitamino D koncentracija per maža?

Paskutiniai kraujo tyrimai, padaryti vienoje Klaipėdos kraujo tyrimo laboratorijų, parodė tragišką padėtį. Iš 2 tūkst. suaugusių žmonių, kuriems buvo ištirta šio vitamino koncentracija kraujuje, trūkumas nustatytas beveik visiems. Vienam žmogui užfiksuota koncentracija – 1, o norma yra 75-100. Jam vis skaudėdavo raumenis, vos į darbą nueidavo.

Tokius skaičius jau net epidemija negali pavadinti, nes epidemija laikoma, kai serga 100 žmonių iš 10 tūkst. O čia - iš 1000 žmonių problemą turi 1000.

Geresnis rodiklis tų, kurie vitaminą D papildomai vartoja arba taisyklingai maitinasi. Pradėjus vartoti vitaminą D, paprastai jau po dviejų savaičių žmogus pasijunta geriau.

Bet vitaminas D nelygus vitaminui D? Ką būtina apie jį žinoti?

Vitaminas D kraujuje yra skirtingas. Iš odos jis turi nukeliauti į kepenis, ten aktyvuojasi 1–ą kartą, antrą kartą jis keliauja į inkstus ir aktyvuojasi antrą kartą. Aktyvuotas antrą kartą jis pateka į kraujotaką. Mes visą laiką turime kraujuje aktyvuotą vitaminą D, nepaisant to, kokios yra jo sankaupos kepenyse ir riebaliniame audinyje. Jei šio vitamino D nebūtų, negalėtume visiškai judėti.

Geresnis rodiklis tų, kurie vitaminą D papildomai vartoja arba taisyklingai maitinasi. Pradėjus vartoti vitaminą D, paprastai jau po dviejų savaičių žmogus pasijunta geriau.

Matuoti aktyvų vitaminą D nėra jokios prasmės, tuolab kad jis per parą keičiasi. Galima įsigyti to aktyvuoto vitamino preparatų - alfakalcidolo, bet reikia suprasti: kadangi jis yra aktyvuotas, veikia labai trumpai, labai stipriai ir dėl to naudojamas tik specifinėms būklėms gydyti, negali būti vartojamas profilaktikai.

Kartais žmonės mėgsta vartoti aktyvuotą vitaminą, bet tai pavojinga, nes gali sukelti kalcio perteklių kraujuje, labai lengva perdozuoti. Tai gresia širdies ritmo sutrikimu ir net sustojimu.

Paprastai yra matuojamas vieną kartą aktyvuotas kepenyse vitaminas D, t. y. bendras vitamino D kiekis organizme. Mūsų tragedija ta, kad net vitamino D sankaupų visiškai nebeturime, ir visa, kas pagaminama odoje, iškart sunaudojama. Organizmas nebegali tų sankaupų sukaupti, nes per mažai šios medžiagos mityboje, per mažai valgome žuvies. O skilandyje vitamino D nėra.

Kita vertus, valgyti žuvį sudėtinga, nes riebios žuvies, kuri nebūtų pavojinga, nebėra. Žinome, kad lašiša auginama ne visada visai teisingai, žinome, kad tunas kaupia gyvsidabrį, jį galima valgyti kartą per mėnesį, ne daugiau, kitaip galime apsinuodyti. Negyvename ekologiškai švarioje planetoje. Galime valgyti pievagrybius, riešutus, kuriuose tikrai yra vitamino D, tačiau vien iš natūralių šaltinių jo gauname nepakankamai. Išvada - vitamino D šaltinis turėtų būti ne visai natūralus.

Vitaminas D išleidžiamas įvairios formos. Kokią rinktis? Kas kiek laiko reikėtų pasitikrinti vitamino D kiekį kraujuje?

Vitamino D preparatai išleidžiami įvairių formų – tabletės, ampulės, aliejus, žuvų takai, tad pasirinkti yra iš ko. Tiesa, žuvų taukuose nėra nustatytas pastovus vitamino D kiekis, jis svyruoja, tad tiksli koncentracija neaiški.

Mūsų platumoje, kad oda pagamintų pakankamai vitamino D, vasarą reikia 10-15 min. saulės per dieną, žiemą 30-40 min.

Jei vitaminą geri kasdien ar kartą per mėnesį išgeri koncentruotą ampulę, pamatyti, pasitikrinti koncentraciją kraujuje pravartu po 2-3 mėnesių. Tai tas laikas, kuris parodo jau nusistovėjusį vitamino lygį.

Ar galima šio vitamino perdozuoti?

Vitaminas D tirpus riebaluose, tad jį gali perdozuoti. Perdozavimas sukelia nemažai problemų –kepenų, inkstų, kraujodaros sistemos pakenkimų. Bet perdozavimas prasideda tik tuomet, kai jo koncentracija kraujuje 275-300 ng/ml. Perdozuoti labai sudėtinga, nes organizmas turi apsauginę sistemą. Net savaitę pasikepinus Egipte vitamino D perdozavimo nebus.

Manoma, kad vasarą vitamino D organizme tikrai neturėtų trūkti. Ar tikrai taip?

Kalbos apie tai, kas vasarą papildomai nereikia, neteisingos. Aišku, rodikliai vasarą geresni, kitaip būtume apskritai nejudrūs.

Mūsų platumoje, kad oda pagamintų pakankamai vitamino D, vasarą reikia 10-15 min. saulės per dieną, žiemą 30-40 min. Bet mes tiek žiemą tikrai neišbūname saulėje. Mes kieme praleisdavome 80 proc. savo laiko, o šių dienų vaikai, jei ir būna lauke, tai pavėsinėje su kompiuteriais.

Kad gautume vitamino D, saulės paveikto kūno plotas turi būti dviejų plaštakų dydžio. Net nebūtina būti tiesioginiuose spindulių – vitamino D gausime ir sėdėdami po medžiu.

Tačiau stiklas sulaiko spindulius, kurie aktyvuoja šį vitaminą.

Dermatologai perspėja, kad vasarą reikia vengti būti saulėje dėl gresiančio odos vėžio ar naudoti kremus, apsaugančius nuo ultravioletinių spindulių. Žmonės dažnai, perskaitę apie vitamino D stoką ir šiuos perspėjimus, sutrinka – vengti saulės ar ne?

Manyčiau, kad visur turi būti saikas ir sveikas protas. Jei atvyksite į pliažą 17-18 valandą - saule galėsite mėgautis pusvalandį ir valandą, jei vidurdienį - reiks tepti kremo su apsauginiu faktoriumi. Jei nori išbūti pliaže 2-3 valandas, apsauginis faktorius turi būti 50. O jei faktorius siekia 8 ir daugiau – jau blokuojama vitamino D gamyba.

Kai matau moteris, besideginančias dėl grožio, dėl rudos odos, visada pagalvoju, kad jos turės reikalų su dermatologais, onkologais.

Jei vitamino D gausime iš vidaus, t.y. papildų, rūpintis, kad oda pagamintų šio vitamino be grėsmės sveikatai, nereikės. Vis dėlto gyvename vaistų ir sintetikos amžiuje.

Kadangi fiksuojamas toks didelis vitamino D trūkumas, sukeliantis ligas ir komplikacijas, ar neturėtų būti valstybės programa – mitybos praturtinimas vitaminu, tyrimų kompensavimas ir pan.?

Išsivysčiusiose šalyse privalomas maisto aprūpinimais vitaminu D, o pas mus niekas net nekalba apie tai.

Vaikams tai ypač svarbu, jie auga ir tam, kad susidarytų normalus kaulinis audinys, reikalingas vitaminas D. Todėl ypač svarbu susirūpinti vaikų mityba darželiuose, mokyklose. Produktų kaina pakiltų, bet ekonominis efektas pasireikštų paskui. Valstybė, investuodama į tai, gautų rezultatą, nes sumažėtų ligų ir komplikacijų, mažiau reikėtų skirti lėšų sąnarių protezavimui kompensuoti, stuburo skausmų gydymui, reabilitacijai.