Vis dar gajūs mitai apie lytiškai plintančias ligas

Kuo toliau, tuo labiau visuomenė yra šviečiama apie seksą ir seksualinę sveikatą. Įvairios pažintinės sveikatos pamokos mokykloje, informacija internete, straipsnių gausa žurnaluose. Rodosi, informacijos apstu, - tik domėkis. Tačiau vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su seksualine sveikata. Pavyzdžiui, keli klaidingi įsitikinimai apie lytiškai plintančias ligas. Juos, ko gero, pravartu žinoti kiekvienam seksualinį gyvenimą gyvenančiam žmogui.

Reklama

Oralinio sekso metu negalima užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis

Deja, tai netiesa. Lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), įskaitant ŽIV, sifilį ir kitas, galima užsikrėsti net ir oralinio sekso metu. Jei tik nesisaugoma barjerinėmis priemonėmis. Terri Warren, seksualinės sveikatos medicinos klinikos Portlande (JAV) savininkė ir LPL ligų specialistė, teigia: „Oralinis seksas tam tikra prasme saugesnis nei tradicinis, tačiau apibrėžti oralinį seksą kaip saugų tikrai negalime. Tiesiog rizika užsikrėsti LPL yra mažesnė nei vaginalinio ar analinio sekso metu“.

O toji rizika priklauso nuo seksualinių partnerių skaičiaus, nuo burnoje esančių pažeidimų, nuo lyties ar nuo to, kuris partneris atlieka oralinį seksą.

Daugelis žmonių net nenutuokia, jog LPL gali plisti oralinio sekso metu, ir nenaudoja jokių apsaugų. Jei jie žinotų, ko gero, būtų kitaip. Štai kad ir ŽIV – be prezervatyvų, moteriškų prezervatyvų ar kitų specialiųbarjerinių priemonių, rizika ŽIV užsikrėsti išauga. Ypač, jei oralinį seksą atlieką žmogus, turintis žaizdelių, pažeidimų burnoje, jei ejakuliacija baigiasi burnoje. Panašiai nutinka ir su herpeso virusu. Nepaisant to, kad burnos ir genitalijų herpeso virusinę infekciją sukelia skirtingos virusų padermės, kiekviena iš jų gali sukelti simptomus tiek burnoje ar ant lūpų, tiek ant lytinių organų. Blogiausia tai, kad nuo herpeso viruso prezervatyvas kai kada gali ir neapsaugoti. Kodėl? Todėl, kad juo užsikrečiama ir kontakto per odą metu.

Tos pačios tendencijos galioja ir žmogaus papilomos virusui – juo galima užsikrėsti ne tik per organizmo skysčius, bet ir per odą.

Pastaraisiais metais daugėja ir pacientų, sergančių gonorėjos sukeltomis gerklės infekcijomis. Šias infekcijas išgydyti labai sunku. Dažniausiai infekcijomis užsikrečia moterys, atliekančios oralinį seksą užsikrėtusiajam.

Rizika užsikrėsti chlamidijomis taip pat nemaža. Chlamidioze gali užsikrėsti vienodai abu partneriai, nesvarbu, kuris atlieka oralinį seksą. O viena lengviausiai pernešamų LPL oralinio sekso metu – sifilis. Sifiliu partneris užsikrečia tuomet, kai išoriškai matytikito partnerio ligos simptomai, tad jų praleisti, ignoruoti ar užsiminėti oraliniu seksu, kai nors vienas iš partnerių kenčia nuo skausmingų pūslelių, – nevalia. Būtina pridurti, kad tas negalioja herpeso virusui. Mat nepriklausomai nuo to, ar infekcija yra išoriškai pasireiškusi, ar virusas tiesiog „tyliai“ tūno organizmo viduje, užsikrėsti juo galima.

Iki šiol diskutuojama, ar įmanoma oralinio sekso metu užsikrėsti hepatitu B. Žinoma tiek, kad tikrai įmanoma užsikrėsti hepatitu A, todėl daroma prielaida, jog galima užsikrėsti ir hepatitu B.

Prausimasis po lytinio akto apsaugos ir nuo LPL, ir nuo nėštumo

Skamba visai įtikinamai, tačiau realybė kiek kitokia: nei prausimasis, nei šlapinimasis po sekso nepadės apsisaugoti nuo LPL ar nėštumo.

Vieno tyrimo JAV metu apklausta 3500 žmonių, kuriems ne per seniausiai buvo nustatyta viena ar kita LPL. Beveik pusė jų buvo įsitikinę, kad kruopštus lytinių organų plovimas užkerta kelią LPL. 40 proc. apklaustųjų tikėjo šlapimo galia apsisaugant nuo LPL ir net nėštumo.

Sklando ir dar įdomesnių nuomonių – kai kurie žmonės įsitikinę, jog seksas baseine yra puiki išeitis saugiems malonumams be prezervatyvų. Tačiau chloruotas vanduo nėra tas dezinfekantas, kuris nužudo LPL sukeliančias bakterijas ir virusus, tad metas galvoti iš naujo.

Yra netgi įrodymų, jog stipresnis lytinių organų trynimas bandant „išplauti“ virusus, bakterijas, padidina LPL riziką. Maža to, nedaro jokios įtakos, bandant apsisaugoti nuo nėštumo po nesaugaus lytinio akto.

Amerika jau seniau po tokių ir panašių tyrimų pradėjo intensyviai šviesti paauglius ir jaunimą apie seksą bei LPL mokyklose, universitete, organizuoti kursus poroms. Šalyse, kuriose lytinis švietimas dar nėra toks populiarus, belieka ieškoti informacijos savarankiškai.

Nors apsiplovimas ir šlapinimasis po sekso nėra blogai, tačiau apsisaugojimui nuo LPL ar nėštumo verta bandyti patikrintas ir tam skirtas priemones: barjerinę ir hormoninę kontracepciją.

Laiku ištraukus, negresia nei LPL, nei nėštumas

Deja deja. Labai galimas daiktas, kad LPL bus perduota, net jei partnerio ejakuliacija įvyksta ne vaginoje. Taip, LPL gali plisti per sėklą, bet yra daugybė kitų būdų,kaip šios ligos plinta. Pavyzdžiui, kontakto su vaginaliniu skysčiu metu, per žaizdeles, kontaktuojant odai. Taigi, nutraukimo metodas neveiksmingas siekiant apsisaugoti nuo LPL. Tam, kaip minėjome prieš tai, kuo puikiausiai tiks prezervatyvai. O geriausia prezervatyvus naudoti prieš pat penetraciją ir viso lytinio akto metu.

Beje, nemažai žmonių įsitikinę, jog LPL plinta tik per sėklą. Juk pats pavadinimas sako – lytiškai plintančios ligos. Tačiau, kaip jau išsiaiškinome, šios ligos plinta ir kitais būdais.

Kitos netiesos

Nors dažnai kalbama ir rašoma apie tai, jog kontraceptinės piliulės neapsaugo nuo LPL, kai kas vis dar įsitikinęs, jog hormoninė kontracepcija apsaugo ne tik nuo nėštumo. Anot JAV Vaistų ir maisto administracijos ir kitų sveikatinimo institucijų,prezervatyvai yra viena patikimiausių priemonių apsisaugoti nuo LPL ir nėštumo kartu. Kontraceptinės piliulės padeda pasiekti dar didesnio efektyvumo, bet nepakeičia barjerinės kontracepcijos metodų.

Sklando ir toks mitas, kad LPL negali būti pernešamas tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Dėl to padidėjo tokio amžiaus žmonių sergamumas ŽIV ir kitomis LPL. Beje, vyresnio amžiaus moterims užsikrėtus žmogaus papilomos virusu, išauga tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tad saugotis barjerinės kontracepcijos priemonėmis reikia bet kokio amžiaus žmonėms.

Šaltiniai

https://www.un.org/popin/popis/journals/network/network163/astd163.html

https://www.cdc.gov/hiv/default.html

Edwards S. and CarneC. "Oral sex and the transmission of viral STIs" Sex. Transm. Inf. 1998;74;6-10.

Edwards S. and CarneC. "Oral sex and the transmission of non - viral STIs" Sex. Transm. Inf. 1998;74;95-100.