Šiuolaikinis melanomos gydymas nekeičia gyvenimo įpročių

Andriaus (44 m.) ligos istorija prasidėjo nuo smulkmenos – niežulio kakle. Nacionaliname vėžio centre pakartotinai atlikus echoskopiją ir biopsiją buvo nustatyta III stadijos melanoma be pirminio židinio. Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė primena, jog melanoma gali išsivystyti ne tik iš esamų, įgimtų apgamų, bet gali atsirasti kaip naujas darinys odoje – dėmė, guzelis, mazgas. „Melanoma paprastai auga greitai, tad reikėtų nedelsti ir konsultuotis su specialistais“, – sako gydytoja onkologė.

Pradžioje buvo niežulys kakle, po to atsirado guziukas

Mano melanomos pirminio židinio taip ir nerado, sako gerai nusiteikęs Andrius, sutikęs pasidalinti savo prieš keturis metus prasidėjusia ligos istorija. „Toks jau mano būdas: net ir prieš operaciją niekada nepanikavau, o mano istorija prasidėjo labai paprastai. Kartą po darbo važiavau namo ir užniežėjo kažkas kakle, pasikasiau. Pagalvojau, gal kažkas bus įkandęs. Po savaitės pradėjo augti ir toje vietoje ant kaklo atsirado guziukas. Kreipiausi į gydytojus, darė echoskopiją. Nieko ypatingo nerado, tik buvo padidėję limfmazgiai. Tada jau žmona pasakė, jog reikia kreiptis į paskutinę instanciją – taip atsidūriau Nacionaliniame vėžio institute, dabar tęsiu gydymą Nacionaliniame vėžio centre.

Patekau pas gydytoją Jolitą Gibavičienę, kuri dar kartą pakartojo echoskopiją, paėmė biopsiją ir jau turėjau diagnozę – melanoma, III stadija.

Gydytoja J. Gibavičienė operacijos metu išėmė 28 limfmazgius, 5-iuose iš jų rado piktybinių ląstelių. Po operacijos atsigavau gana greitai, po to – gėriau vaistus. Jaučiausi taip, kaip iki diagnozės“, – papasakojo savo istoriją Andrius.

Po metų jaunam vyrui buvo paskirtas stebėjimas. Praėjus tam tikram laikui liga atsinaujino toje pačioje vietoje. Ir vėl operacija, po to – vaistai. „Gyvenu kokybiškai, nesiskundžiu, nekreipiu dėmesio ir nesureikšminu. Kadangi dirbu baldų gamyboje, nepatinka, kad negaliu iš karto nerti į darbus po operacijos. Po savaitės grįžus namo iš ligoninės dar turi praeiti kelios dienos, kad visiškai atgaučiau jėgas. Po pirmos operacijos kaip tik statėmės namą, tai šiek tiek kliudė darbuotis, bet namą pasistatėme.“, – sako Andrius.

Pastebėkime ne tik apgamus, bet ir kitokius darinius odoje

Nacionalinio vėžio centro Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė J. Gibavičienė ragina gyventojus nepamiršti, jog melanoma gali išsivystyti ne tik iš esamų, įgimtų apgamų, bet gali atsirasti, kaip naujas darinys odoje – dėmė, guzelis, mazgas.

„Įprasta manyti, kad melanoma turi būti tamsios spalvos – tamsiai ruda ar net juoda. Iš tiesų klinikoje stebime raudonos, baltos spalvos melanomas. Melanomai būdingas greitas augimas. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad melanoma – tai ne tik odoje atsirandantis ir plintantis piktybinis procesas. Melanoma gali atsirasti ir vystytis nosies ertmėje, ryklėje, skrandyje, žarnyne. Reti melanomos atvejai – akyje, nago guolyje. Jei nagas pamėlo ir nepraeina keletą mėnesių, patarčiau būtinai kreiptis į specialistus. Kartais paties žmogaus budrumas gelbsti jam gyvybę: patariu nepatingėti kreiptis į onkologus jei pastebėjote neįprastoje vietoje ilgai nenykstančią dėmelę“, – pasakoja gydytoja onkologė J. Gibavičienė.

Kintantį apgamą dažniausiai galime nesunkiai pamatyti mes patys arba gali atkreipti dėmesį mūsų artimieji, o tada reikėtų kreiptis į specialistus, konsultuotis su patyrusiais onkologais.

Reikia teisingai išoperuoti

„Chirurginis gydymas anksti diagnozavus melanomą gali nulemti visą tolesnę gydymo sėkmę – labai svarbu ją teisingai išoperuoti, – sako gydytoja onkologė J. Gibavičienė. – Būtina pabrėžti, jog chirurginė ekscizija turi būti atlikta 1,5–2 cm nuo naviko kraštų, taip pat būtina ištirti sarginį limfmazgį. Be jokios abejonės, tai turėtų būti atliekama specialistų komandos, specializuotoje, melanomos gydymo patirtį sukaupusioje gydymo įstaigoje. Labai svarbus laiko faktorius: nereikia delsti, kai jau turime nustatytą ligą. Melanoma – greitai plintanti liga, tad, jeigu neapsisprendus laukiama kelis mėnesius ir ilgiau, ji gali metastazuoti“, – sako gydytoja J. Gibavičienė.

Pasak J. Gibavičienės, neatlikus histologinio tyrimo jokiu būdu negalima šalinti įtartino apgamo lazeriu.

Apie melanomos sisteminio medikamentinio gydymo naujienas kalbamės su Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadove gydytoja onkologe chemoterapeute doc. dr. Birute Brasiūniene.

Melanomos grėsmė šylant klimatui didėja ir įgauna naujų aspektų. Kai nepakanka chirurginio gydymo skiriami ir vaistai. Kokiais atvejais skiriamas sisteminis medikamentinis gydymas?

Iš tiesų, keičiantis klimatui, šylant, daugėjant saulėtų dienų ir didėjant jos intensyvumui kyla papildomų rūpesčių šiaurės kraštų žmonėms, kurie buvo prisitaikę gyventi su mažesniu saulės fonu. Per odos vėžio ir melanomos tarptautines konferencijas visada pristatomos ir paskaitos apie saulės spindulių poveikį odai, odos vėžio rizikai ir prevencinės priemonės. Paprastai tai pristato pietų kraštų medikai, kurie turi didesnes patirtis diagnozuojant, gydant ir didesnius sergamumo šių tipų vėžiu skaičius. Kita vertus, ne tik saulė gali turėti įtakos odos vėžio ar melanomos vystymuisi, yra kitų aplinkos, genetinių faktorių, apie kuriuos žinių nuolat daugėja. Ar keičiantis klimatui mūsų kraštuose reikia laukti ryškios odos vėžio ir melanomų bangos? Mažai tikėtina, kad tai įvyks greitai, bet turime mokytis saugiai gyventi su saule ir to mokyti savo artimuosius. Tai yra labai svarbu šiame etape.

Na, o pereinant prie melanomos gydymo temos, sisteminis priešvėžinis gydymas melanomos atveju – tai inovatyvūs imunoterapijos, biologinės terapijos vaistai, gydymas skiriamas tiek išplitusio vėžio atvejais, tiek lokaliai pažengusio neišplitusio vėžio gydymui, jau II ir III stadijų atvejais rekomenduojama skirti adjuvantinį gydymą, kad sulauktume dar geresnių gydymo rezultatų.

Kokių naujienų turime pažengusiai melanomai gydyti?

Neseniai vyko „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijų“ konferencija, kurią NVC organizuoja jau 5-ą kartą per pastarąjį dešimtmetį, taip pat šiemet teko dalyvauti Europos dermatoonkologijos asociacijos (EADO) kongrese Atėnuose, tad mielai pasidalinsiu pagrindinėmis naujienomis.

Melanomos gydymas ankstyvėja, tai reiškia, kad jau antrų, trečių stadijų atvejais rekomenduojama skirti inovatyvius vaistus, nes klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad geresnis išgyvenamumas tų sergančiųjų, kurie gavo adjuvantinį gydymą, tai yra medikamentinį gydymą po operacijos, palyginti su tik operuotųjų gydymo rezultatais, kurie adjuvantinio gydymo negavo.

Išlieka aktyvios diskusijos dėl melanomos neoadjuvantinio (prieš operaciją) gydymo imunoterapija, nes panašias diskusijas girdėjome ir ankstesnių kongresų metu. Kol kas apie standartą nekalbama, o gydymas vykdomas klinikinių tyrimų rėmuose.

Dididėja personalizuotos medicinos įtaka kasdieniam klinikos darbui, klinikinių tyrimų dizainas sudaromas taip, kad tiriama ne tik gyvenimo trukmė, pašaliniai reiškiniai, gyvenimo kokybė, bet ir kraujyje ieškoma žymenų, kurie galėtų prognozuoti metastazavimą ar ligos atkrytį, į praktiką ateina skystos terpės biopsijos tyrimai, cirkuliuojančių naviko ląstelių fragmentų tyrimai laike.

Gydant metastazavusią melanomą dominuoja imunoterapija, išlieka biologinės terapijos deriniai, tačiau pirmenybė teikiama imunoterapijai. Imunoterapijos vieta vis labiau aiškėja ir melanomų su CNS metastazėmis gydymui. Gydant ne odos melanomas, tokias retas, kaip, pavyzdžiui, uvealinė melanoma, jau keli metai skiriamas naujas imunoterapijos vaistas, kurio rezultatai tikrai keičia senų, mažai efektyvių vaistų poveikį.

Didelis dėmesys skiriamas sisteminio medikamentinio gydymo pašalinių reiškinių diagnostikai, gydymui ir gyvenimo kokybės užtikrinimui inovatyvių vėžio gydymų metu.

Lietuvoje metastazavusią melanomą galime gydyti skirdami imunoterapiją arba taikinių terapiją, jei yra nustatyta BRAF mutacija, tie patys vaistai kompensuojami ir III stadijos melanomos gydymui.

Ar skiriasi sisteminis gydymas odos melanomos ir gleivinių, akies melanomos atvejais?

Odos melanomos ir gleivinių bei akies melanomos patogenezė skiriasi, ligos plitimo keliai šiek tiek kitokie, tad ir gydymas nėra identiškas. Pažangiausias gydymas imunoterapija skiriamas odos melanomai (anti PD-1 ir anti CTLA-4), tačiau akies melanomos gydyme šie deriniai didesnio proveržio neparodė. Tačiau sukurti dar pažangesni imunoterapijos vaistai, kurių efektyvumas jau žymiai geresnis.

Biologinė terapija, BRAF ir MEK inhibitoriai, yra efektyvūs lokaliai išplitusios ar metastazavusios melanomos su teigiama BRAF mutacija gydymui, o gleivinių melanomos BRAF mutacijos dažniausiai neturi ir, suprantama, kad šis gydymas jų atvejais netinka.

Akies melanoma iki 90 proc. atvejų metastazuoja į kepenis, tad gana ilgą laiką galime jas gydyti taikydami lokalius gydymo metodus ir tam tikram laikui stabilizuoti ligą. Gleivinių ir akies melanomos labai retos, sunkiau diagnozuojamos ir dar sudėtingiau gydomos, todėl suprantama, kad šių retų ligų gydymas telkiamas didesniuose centruose, kur daugiau gydymo patirties, specialistų, klinikinių tyrimų galimybių.

Ar daro įtaką gydymo parinkimui genų pokyčiai?

Vėžio patogenezės, genetinių žemėlapių išaiškinimas ir supratimas atveria kelią efektyvesnių vaistų kūrimui ir atėjimui į kliniką. Dabar gyvename personalizuotos medicinos etape, ateina vis daugiau žinių apie retus vėžius, agresyvias jų formas, todėl ieškome galimybių dalyvauti klinikinuose tyrimuose ar patys juos inicijuojame, kad rastume kuo efektyvesnį vaistą mūsų pacientams. Naviko genetinis žemėlapis atskleidžia ne tik taikinius, kuriuos reikia paveikti ir gydyti, bet jis gali pasakyti apie ligos agresyvumą, metastazavimo riziką ar gauti žinių apie ligos atsinaujinimą anksčiau nei parodo radiologiniai tyrimai ar žmogus pajaučia simptomą. Suderintas visų personalizuotos medicinos grandžių funkcionavimas turėti keisti vėžiu sergančiujų gydymo rezultatus. Telieka palinkėti, kad tai vyktų kuo sklandžiau.“

Apie melanomą

Melanoma formuojasi iš pakitusių ląstelių melanocitų – jų daugiausia yra žmogaus odoje, gleivinėse bei akyse. Melanocitai – tai specializuotos ląstelės, kurių pagrindinė funkcija – gaminti pigmentą melaniną, apsaugantį odą nuo neigiamo ultravioletinių spindulių, poveikio. Ultravioletinių spindulių šaltinis yra saulė. Nurodomos kelios priežastys, lemiančios melanomos išsivystymą – odos tipas, ilgalaikis UV spindulių poveikis, t. y. nesaikingas buvimas saulėje, paveldimumas, didelio apgamų kiekio turėjimas, imunodeficitinės būklės.

Melanoma skirstoma į odos melanomą ir ne odos (gleivinių) melanomą (urogenitalinio trakto, akies, burnos gleivinės ir pan.). Pastaroji pasitaiko retai.

Visada gyventojams primename, jog odos melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, nediagnozuota ir negydoma ji plinta, atsiranda melanomos metastazės vidaus organuose. Labai retais atvejais nustatomos melanomos metastazės, o pirminis melanomos židinys nerandamas net naujaisiais tyrimais.

Labai svarbu kalbėti apie melanomos profilaktiką ir ką gali padaryti kiekvienas žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata – svarbu kas mėnesį apsižiūrėti viso kūno apgamus, nepamiršti kasmet apsilankyti pas dermatologą, o pastebėjus apgamų pokyčius (dydžio, spalvos, formos ir pan.) nedelsiant kreiptis į profesionalų dermatologą, kuris atlikęs visus reikiamus tyrimus patikslins diagnozę.

Būkime atidesni ir savo artimiesiems – šeimos nariams, giminaičiams ar bičiuliams – pastebėję ant nugaros ar kitoje, pačiam žmogui sunkiai matomoje kūno vietoje besikeičiantį apgamą, įspėkime ir paraginkime kreiptis į specialistus.