Šeštadienis, 2025.05.03
Reklama

Vasaros pramogas iškeitė į darbą laboratorijoje

Lina Pankratjevaitė | 2014-08-25 14:05:21

Vasara – atostogų metas studentams. Ne vienas studentas nori vasarą praleisti turiningai. Štai vieni Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai darbuojasi Lietuvos ligoninėse, kiti išvyksta į praktikas užsienio šalyse, treti laiką leidžia laboratorijose. Pastaruosius paprašėme pasidalyti savo įspūdžiais.

Šeštakursė LSMU Medicinos fakulteto studentė Agnė Ruminaitė darbu laboratorijoje yra sužavėta bei pataria ir kitiems studentams išmėginti ten savo jėgas.

Laboratorijoje
Agnė Ruminaitė. Linos Pankratjevaitės nuotr.

- Papasakok, kaip atsidūrei laboratorijoje.

- Taip jau nutiko, kad mokslas man niekuomet nebuvo svetimas ir mane žavėjo. Prieš porą metų iš kolegų studentų gavau laišką apie Lietuvos mokslo tarybos projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“. Labai susidomėjau. Studentas, nesvarbu kuriam Lietuvos universitetui priklauso, gali pretenduoti į praktikos vietą vasaros metu liepos–rugpjūčio mėnesiais, laisvu nuo pagrindinių studijų metu. Rekomenduojama pasirinkti ne savo universitetą ir taip susipažinti su kitais Lietuvos universitetais, domėtis mokslu jau būnant studentu ir pamatyti mokslininko kasdienybę. Galima užpildyti paraiškas į dvi praktikos vietas. Žinoma, reikia siųsti motyvacinius laiškus, pažymą apie rudens semestro įvertinimus. Atranka yra visur. Tuomet manęs neatrinko, konkursai yra nemaži. Turbūt dar ir dėl to, kad studentas gauna stipendiją (apie 2000 Lt per du mėnesius). Šiais metais vėl pabandžiau savo laimę ir man pavyko. Mane atrinko į praktikos vietą „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre. Praktikos tema „Tiofeno darinių priešvėžinio aktyvumo tyrimas“. Praktikos vadovė – dr. Vilma Petrikaitė, dirbanti Vilniaus universitete ir LSMU.

- Praktikos tema atrodo labai įdomi, tačiau kartu ir sudėtinga. Kaip jautiesi prabėgus daugiau nei mėnesiui nuo praktikos pradžios?

- Iki praktikos pradžios žinojau, jog dirbsiu su vėžio ląstelių linijomis, išmoksiu jas atšildyti, persėti į plokšteles, dirbsiu su junginiais. Viskas buvo gana miglota. Baiminausi, kad man, kaip ne farmacininkei, iškils sunkumų. Dabar, praėjus daugiau nei mėnesiui, galiu pasakyti – tai geriausia vasara, kokią tik galėjau turėti. Praktika, kaip ir minėjau, trunka du mėnesius, liepą ir rugpjūtį. Pirmosiomis savaitėmis į laboratoriją eidavau kone kasdien. Teko prisiminti chemiją, matematiką, išmokau sverti junginius, apsiskaičiuoti tirpalų koncentracijas, pasiruošiau nuo vėžio junginius, su kuriais dirbsiu ir toliau. Su praktikos vadove susitarėme, kad dirbsiu su dviem ląstelių linijomis: U-87 ir SK-N-BE(2). Iš pradžių man šie kodai nieko nesakė, o dabar jau žinau, kad U-87 yra smegenų glioblastoma, o SK-N-BE(2) – smegenų neuroblastoma. Man tikrai pasisekė gauti tokią šaunią, jaunatvišką ir entuziastingą vadovę kaip dr. Vilmą Petrikaitę. Ji išsamiai ir kantriai mane moko, aiškina, atsiunčia namų darbams užduočių, reikiamos ir naudingos literatūros. Dabar einu į laboratoriją tuomet, kai suplanuoju eksperimentus, bet 3–4 kartai per savaitę tikrai būna. Dirbu pusę dienos. Jau žinau, kaip prižiūrėti ląsteles, kad jos nenumirtų ir būtų tinkamos eksperimentui. Klaidų vis tiek būna. Kai pasiruošiu ląsteles ir persėju jas į lėkšteles, kitą dieną darau bandymą: pilu ant ląstelių atrinktus junginius, kiekvieną iš jų pasigaminu skirtingų skiedimų. Tuomet tris paras ląstelės inkubuojasi ir tada dažau jas specialiu MTT dažu, matuoju bangos ilgį spektometru ir gaunu reikiamus rezultatus. Čia yra daug darbo su mikroskopu ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes planuoju būti patologe.

- Kokie ateities planai? Ar ir toliau dirbsi laboratorijoje?

- Su darbo vadove turime planų parengti mokslinio darbo tezę ir pristatyti ją konferencijoje. Ateityje taip pat žadu neapleisti mokslinės veiklos ir tikiuosi dar ne kartą sugrįžti į laboratoriją, ten tikrai nuostabu. Susikaupimas, ypatingas kruopštumas, atsakomybė ir kartu įdomūs bei gabūs žmonės šalia tavęs. Iš jų galima daug ko pasimokyti. Geras jausmas, kai vasarą lauki kitos dienos, kad ir vėl galėtum eiti dirbti į laboratoriją. Tiesiog darau kas man tikrai patinka. Tobulėti niekada nebus per daug.

- Kas tave paskatino vasarą praleisti laboratorijoje?

- Viskas prasidėjo nuo to, jog prof. Rasa Banienė mano kursui parodė porą laboratorijų, kuriose yra galimybė atlikti bakalaurinį darbą ketvirtajame kurse. Kardiologijos instituto ląstelių kultūrų laboratorijos vadovas habil. dr. Arvydas Skeberdis papasakojo apie kamieninių ląstelių tyrimus. Mane jie sudomino. Nusprendžiau, kad šioje laboratorijoje galėčiau atlikti baigiamąjį bakalauro darbą. Žinoma, dar ankstoka, bet pagalvojau, kad į mokslinius tyrimus įsilieti reikėtų jau dabar. Dar gegužę nuėjau susitarti dėl darbo šioje laboratorijoje. Iš pradžių nebuvo aišku, ar vasarą jie dirbs. Viskas susiklostė mano naudai ir visą liepą aš praleidau ten.

- Ką nuveikei per visą mėnesį, praleistą laboratorijoje?

- Šis mėnesis buvo labiau pažintinis, tačiau atlikau įvairius su ląstelių tarpusavio jungtimis susijusius matavimus, dirbau su gerklų vėžio ląstelėmis. Ir nors iš pradžių bijojau suklysti, tačiau po kiek laiko pagavau ritmą ir neblogai įsivažiavau. Susidraugavau su daugeliu laboratorijos darbuotojų.

- Ar savo darbą ateityje sieji su laboratorija?

- Ateities perspektyvos visai neblogos, nes trūkstant doktorantų yra galimybė, kad po studijų būtų galima ten įsidarbinti.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Mėgstate žaisti kompiuterinius žaidimus? Rizikuojate pakenkti klausai
Gegužė – pats spalvingiausias pavasario mėnuo ir jo margumą galime pajusti gėrėdamiesi ne tik vaizdais, bet ir gar...
Depresija aplanko ir gražiausiais gyvenimo momentais
Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, per gyvenimą paliečiantis maždaug kas...
Pūslės ant pėdų: ko turėtumėte imtis?
Pavasarį džiuginant geriems orams, natūraliai daugiau laiko skiriame fiziniam aktyvumui, o sunkią avalynę iškeičiame į l...
Psichikos sveikatos duomenys: daugiausia sunkumų patiria vyresnio amžiaus žmonės
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos...
Kognityvinė elgesio terapija: kaip ji veikia?
„Aš nieko nesugebu“, „Man niekada nepasiseks“, „Visi kiti yra laimingesni už mane“ &...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų