Valstybės brėžiama kompensuojamojo gydymo išlaidų riba pažeidžia Konstituciją?

Lietuviškoji sveikatos apsaugos sistema leidžia vienoms gydymo įstaigoms sutaupyti dešimtis  milijonų, bet milijonas litų per metus už vaiko gydymą – jai labai labai daug.  Aukšta vaistų kaina valstybę verčia suabejoti, kažin ar apskritai verta tiek išleisti vien tam, kad pacientas pasijustų vos kiek geriau. Bet biomedicinos specialistas Eimantas Peičius sako, kad tokie svarstymai prieštarauja ir bioetikai, ir Lietuvos Konstitucijai.

Reklama

Kaina – ne argumentas

„Vaisto kaina ir per menkas jo efektyvumas, kad liga būtų visiškai išgydyta, bioetikos požiūriu negali būti argumentai atsakyti gydymą, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, biomedicinos specialistas dr. Eimantas Peičius. - Bioetikos principai skelbia, kad pirmenybė teikiama žmogaus gyvybei, sveikatai ir orumui išsaugoti. Net jei trūksta lėšų, gydytojų ar dirbama karo sąlygomis, vis tiek nieko nėra svarbiau už šias vertybes. Pagaliau, ar tikrai Lietuvoje tiek daug tų ligonių, kad nebūtų galima vienam iš jų skirti 1 mln. Lt per metus?“

E. Peičius ne šiaip sau dalijasi savo pasvarstymais. Šiuo metu visos Lietuvos akiratyje – nepagydoma  ir labai reta genetine liga - mukopolisacharidoze -  serganti dešimtmetė mergaitė, kurios mama Ramunė Šliuožaitė dvejus metus raštais ir prašymais atakavusi Sveikatos apsaugos ministeriją pagalbos kreipėsi tiesiai į reikalingus medikamentus gaminančią kompaniją „BioMarin Europe“. „Trys jos vadovai, būdami skirtingose šalyse, o gal ir žemynuose, sugebėjo susitarti ir priimti sprendimą per dvi valandas“, - kaip kontrastą SAM pasyvumui pateikė mergaitės motina. Kompanijos sprendimas labai padrąsino lietuvaičius – pusę metų Marija bus gydoma už dyką.

Mukopolisacharidozė priskiriama retų ligų grupei, gydymo nuo jos šiuo metu dar nėra. Šiai ligai būdingi įvairių organizmo sistemų pažeidimai – širdies, stuburo, sąnarių, galvos smegenų, akių, skrandžio ir žarnyno disfunkcija.

Penktadienį į Klaipėdą atvyko Vokietijos specialistai, kad apmokytų mūsų šalies medikus taikyti medikamentinę terapiją. Vokiečiai atvežė ir vaistų, dėl kurių Lietuva, argumentuodama itin aukšta medikamentų kaina ir abejotinu jų efektyvumu, vis dar svarsto – ar verta juos pirkti savo piliečiams.

Tad padėsime ar ne?

Atidžiai sekantis viešai žiniasklaidoje nušviečiamą mergaitės istoriją bioetikos specialistas E. Peičius yra įsitikinęs, kad iš tiesų šiuo atveju egzistuoja ne finansinė, o prioritetų klausimo problema. „Kai turime reikalų su sveikata, neverta kalbėti apie ekonomiką. O jei jau taip, tad gal ir pagyvenusių žmonių nebegydykime? Per daug ir pernelyg dažnai sureikšminama ekonomika. Manau, kad nesame jau tokie vargšai valstybės mastu, kad negalėtume padėti savo žmonėms. Visi turime teisę į gyvybę ir sveikatą – tai mums garantuoja ir Lietuvos Konstitucija. O jeigu šito negalime užsitikrinti dėl lėšų stygiaus, tai gal tuomet derėtų pakeisti ir Konstituciją?“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

E. Peičius atkreipė dėmesį, kad pagaliau egzistuoja ir solidarumo principas: turime rūpintis vienas kitu, ypač – labiau pažeidžiamu. „Galbūt dar būtų galima suabejoti, jei iškiltų klausimas, pavyzdžiui, dėl kepenų transplantacijos žmogui, kuris visą gyvenimą gėrė alkoholį ir taip jas pažeidė. O čia – visai nekaltas vaikas. Gal netgi, atvirkščiai, tą ligą sukėlė nesveikas, genetiškai paveiktas maistas? Tuomet jau reiktų kalbėti net ir apie mūsų atsakomybę, - mintimis dalijosi docentas. – Taigi esminis klausimas: ar mes norime padėti, ar ne?“

Gydymas – visą gyvenimą

Nuo penktadienio mažoji pacientė dykai gydoma vokiečių dovanotais medikamentais, kurių pakaks pusmetį. Tačiau sergantiems mukopolisacharidoze nepakanka ūminės pagalbos – su liga tenka gyventi visą gyvenimą. Mainco universitetinės vaikų klinikos metabolinių ligų specialistė Christina Lampe pabrėžė, kad tokiems pacientams medikamentinė terapija būtina visą gyvenimą – kartą per savaitę po keturias valandas.

Šiandien šaukiamas neeilinis Vyriausybės pasitarimas dėl galimybės kompensuoti šį vaistą. R. Šliuožaitė neabejoja, kad pasiekti bent jau to, kad ši problema bus svarstoma, padėjo, anot jos, galingiausias šių laikų ginklas mūsų šalyje – viešumas. Kadangi kai kurie valdžios vyrai yra nedviprasmiškai pasakę, jog sergantys vaikai gaus visavertę pagalbą, R. Šliuožaitė tikisi geriausio. „Nejaugi  valdžios vyrai atsiims savo žodžius? Aiškiai pažadėjo padėti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kriauza“, - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Šliuožaitė. Tiesa, moteris dar nežino, apie kokią pagalbą ligoniams klabama – ar gydymo kompensavimą metams, dvejiems, ar visam gyvenimui.

Ministerija – atsargiai skeptiška

Tačiau penktadienį viešai paskelbtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimas verčia suabejoti valdžios sprendimų palankumu pacientams. SAM informuoja nesutinkanti su viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasirodžiusiais teiginiais, jog valstybė nekreipia dėmesio į šia liga sergančiuosius bei kad už mokesčių mokėtojų pinigus turėtų kompensuoti sergančiųjų terapiją. SAM atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus šią problemą dalykiškai ir atsakingai ne kartą svarstė iš autoritetingų specialistų, medikų, pacientų, farmacininkų, visuomenės atstovų sudarytos komisijos.

Konkrečiai Centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo sudarymo komisija dar 2011 m. pakartotinai išnagrinėjo vaisto gamintojų „BioMarin Europe“ paraišką dėl vadinamosios pakaitinės fermentų terapijos, vaistinio preparato „Galsulfaze“ (Naglazyme), skirto VI tipo mukopolisacharidozei gydyti, įtraukimo į 2012 m. centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą.

„Komisija, priimdama sprendimą nekompensuoti vaistinio preparato „Galsulfaze“ (Naglazyme) įsigijimo išlaidų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, skirtų nenumatytiems atvejams ir retoms ligoms bei būklėms gydyti, įvertino tai, kad farmakoekonominė ir terapinė šio vaisto vertė yra labai maža, nepakankama įgimtai genetinei ligai išgydyti. Kita vertus, šio nepakankamai veiksmingo gydymo išlaidos yra itin didelės — 40 kg svorio paciento 12 mėn. gydymo šiuo vaistu vidutinė kaina siekia apie 2 mln. 300 tūkst. Lt, neįskaitant PVM, be to, vaistas turi būti dozuojamas pagal paciento svorį, tad šios išlaidos didėtų pacientui augant. Gydymas yra nuolatinis ir ilgalaikis“, - skelbiama SAM pranešime.

Ministerijos Ryšių su visuomene skyrius atkreipia dėmesį, kad šio vaistinio preparato pagrindinis veiksmingumo rodiklis yra atstumas, kurį pacientas gali nueiti po 24 gydymo savaičių. „Gydymas šiuo preparatu neapsaugoja nuo mukopolisacharidozės progresavimo. Šis preparatas taip pat pasižymi daugybe nepageidaujamų reakcijų: labai dažnomis infekcijomis, nervų sistemos, akių, ausų, kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, odos ir poodinio audinio sutrikimais, sunkia alergija. Pasaulinių klinikinių vaisto tyrimo metu visi 39 pacientai, dalyvavę tyrime, patyrė aukščiau minėtus nepageidaujamus vaisto šalutinius poveikius“, - skelbia SAM.

Gali sukelti nebent alergiją?

Tačiau svečiai iš Vokietijos kalba priešingai. Ch. Lampe tvirtina, kad su 120 vaikų iki 16-os metų, sergančių lengva ligos forma, atlikto tyrimo rezultatai atskleidė vienintelę neigiamą reakciją į vaistą – alergiją, primenančią bitės ar širšės įkandimą. Daktarės teigimu, alergija yra sėkmingai valdoma ir gydoma įprastais priešalerginiais medikamentais. „Siekiant laiku pastebėti galimą pašalinį poveikį, po pirmosios vaistų terapijos pacientas atidžiai stebimas“, - sakė gydytoja.

Metabolinių ligų specialistės teigimu, sergantys lengvesne ligos forma ir besigydantys minimu preparatu gali gyventi visavertį gyvenimą. Anot jos, net ir sergantys sunkesne forma mokosi, dirba, studijuoja. Viena pacientė net susilaukusi sveiko kūdikio.

Daktarės teigimu, iš keturiasdešimties jos atstovaujamoje klinikoje gydomų pacientų nė vienam neteko nutraukti gydymo. Marijos motina R.  Šliuožaitė įsitikinusi, kad kalbomis apie pašalinio poveikio reakcijas esą tik spekuliuojama.

Brangiausias

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, „Galsulfaze“ (Naglazyme) yra šiuo metu brangiausias kompensuoti prašomas vaistas. Vidutinė jo kaina metams vienam 40 kg sveriančiam pacientui yra 2,3 mln. litų (be PVM).

„BioMarin“ kompanijos vadovas Vokietijos, Austrijos, Lenkijos ir Baltijos šalių regionui Christian Look atskleidė, kad viena „Naglazyme“ ampulė Europoje kainuoja 1490 eurų. „Vaistas labai brangus, nes išgaunamas su sudėtingų biotechnologijų pagalba. Be to, gaminti reikia nedidelį jų kiekį“, - sakė Ch. Look.

SAM duomenimis, Lietuvoje yra 9 pacientai, sergantys VI tipo mukopolisacharidoze, kuriems galėtų būti taikomas gydymas vaistiniu preparatu „Galsulfaze“ (Naglazyme). Vokietijoje ši liga diagnozuota 64 pacientams, šiuo metu gydymą gauna 42. Visiems pacientams valstybė šimtu procentų kompensuoja gydymą, kaip ir Latvija – dviems savo piliečiams. Iš viso kompanija šį vaistą tiekia daugiau nei 40 Europos šalių, pradedant nuo Graikijos ir baigiant Norvegija, nuo Portugalijos iki Vengrijos.

Tačiau SAM gąsdina milijoninės gydymui reikalingos sumos. Ministerijos paskaičiavimais, visų devynių pacientų gydymo minimu preparatu išlaidos kasmet sudarytų daugiau kaip 30 mln. Lt. „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PSDF biudžeto lėšos labai retoms ir retoms ligoms bei būklėms gydyti, taip pat nenumatytiems atvejams yra ribotos: 2010 m. jos sudarė iš viso 11 mln. Lt, 2011 m. — 16,9 mln. Lt, 2012 m. sudaro 10 mln. litų, - skelbia ministerija. - Ypač svarbu pažymėti, kad 2012 m. PSDF biudžeto lėšos, skirtos nenumatytiems atvejams ir retoms ligoms bei būklėms gydyti, yra naudojamos apie 800 pacientų, sergančių labai retomis ir retomis ligomis bei būklėmis, taip pat sunkiausiomis onkologinėmis ligomis, tęstiniam gydymui užtikrinti“.

SAM atidžiai stebės dešimtmetės Marijos medikamentinės terapijos eigą. „Esant teigiamiems gydymo rezultatams būtų svarstoma galimybė pacientei užtikrinti tęstinį gydymą“, - viešai pažadėjo ministerija.

Ch. Look „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog kompanija pirmą kartą susidūrusi su tokiu atveju, kai vaistų savo sergančiam vaikui imasi ieškoti motina.

Ligita Sinušienė