Pirmadienis, 2023.05.29
Reklama

Vaistažolės gydo ne prasčiau už vaistus?(1)

valstietis.lt | 2013-03-26 14:50:30

Gyvename vartojimo kultūros klestėjimo metu. Aplink tiek daug įvairių daiktų, maisto produktų, „stebuklingų“ vaistų, trukdančių įsigilinti į save.

Augalai
Algirdo Kubaičio nuotr.

Gydytis reikia mokėti

Vos sunegalavę, skubame kreiptis į gydytojus, žingsniuojame į vaistines. Norime kuo greičiau išsiaiškinti, kuo sergame ir kaip ligą pagydyti. Tačiau netradicinės medicinos atstovai įsitikinę, kad užuot saujomis riję tabletes, pirmiausia turėtume įdėmiai pažvelgti į save, apsvarstyti savo veiksmus, gyvenimo būdą ir galbūt ką nors keisti. Anot jų, žmogų gydančių vaistų nėra. Vaistai gydo tik atskiras organizmo sistemas, o dažnai gydydami vieną, pakenkia kitai.

Už raginimą pirmiausia pažinti savo kūną ir nebijoti ryžtis pokyčiams vaistininkui ir liaudies medicinos žinovui Virgilijui Skirkevičiui prieš keletą metų buvo suteiktas Lietuvos šviesuolio vardas. Jis tvirtina, kad liga yra ženklas keistis. Visi žmonės yra skirtingi, todėl tos pačios ligos priežastys kartais gali skirtis. Dirbdamas vaistinėje V.Skirkevičius suvokė, kad dažnai vaistai veikia trumpai ir pa­pras­tai tu­ri ša­lu­ti­nį povei­kį. Jis įsitikinęs, kad gyvenimo būdą pakeitimas yra daug saugesnis ir patikimesnis „vaistas“.

Žolininkas mano, kad šian­die­ninė me­di­ci­na ne­ma­to žmo­gaus kaip vi­su­mos: jei­gu skau­da są­na­rį ar šir­dį, gydo tik juos, nors kartais svar­biau būna tir­ti virš­ki­ni­mo trak­to ir žar­ny­no ar gal­vos sme­ge­nų veik­lą. „Ne­ma­ty­da­mas žmo­gaus kaip vi­su­mos, jo ne­pa­gy­dy­si“, – įsitikęs V.Skirkevičius. Tačiau jis pabrėžė, kad gydytis žolelėmis taip pat reikia mokėti, nes neteisingai vartojamos jos gali sukelti šalutinį poveikį.

„Gy­dy­tis vais­ta­žo­lė­mis ne taip pa­pras­ta. Pavyzdžiui, pa­pras­to­ji jo­na­žo­lė yra an­ti­dep­re­san­tas, bet ją var­to­da­mi su che­mi­niais pre­pa­ra­tais dar la­biau gi­lin­si­me dep­re­si­ją. Ežiuo­lė stip­ri­na imu­ni­te­tą, va­lo krau­ją, jos kar­tus sko­nis tin­ka gy­dant sąna­rius, tačiau ne­ga­li­ma jos var­to­ti per­ne­lyg il­gai“, – kal­bėjo netradicinės medicinos atstovas.

Būtina pažinti savo kūną

Kai gyvenimo tempas toks didelis, dažnai nebeturime nei laiko, nei noro domėtis vaistažolėmis ir jų poveikiu. Tačiau, anot V.Skirkevičiaus, tai daryti būtina, jei linkime sau gero. Pavyzdžiui, žen­še­nis tin­ka smul­kiems žmo­nėms, li­go­niams po sun­kių li­gų ar ope­ra­ci­jų. Ki­tiems jis ga­li di­din­ti krau­jo spau­di­mą, su­kel­ti skaus­mą šir­dies plo­te. Stam­bius ir lė­tus žmo­nes ge­riau sti­mu­liuo­ja šil­dan­tys priesko­ni­niai au­ga­lai: ci­ber­žo­lės, kar­da­mo­nai, pi­pi­rai, pan­ko­liai, im­bie­rai.  Jei žmo­gui trūks­ta ener­gijos, pa­ta­ria­ma val­gy­ti dau­giau čes­na­kų, ger­ti gu­do­be­lių ir gin­kmedžių ar­ba­tos.

Tiek vaistų, tiek žolelių vartojimas nežinant, kas nuo ko, naudos neduos. Su­slo­ga­vus ar su­skau­dus gal­vai, nereikia skubėti ger­ti stip­rių vais­tų, tar­kime, ibup­ro­fe­no. Liaudies medicinos žinovas ge­riau pataria kiek pa­ken­tė­ti, iš­ger­ti van­dens, iš­ei­ti pa­si­vaikš­čio­ti ar šiaip pa­ju­dė­ti, pa­keis­ti ap­lin­ką. O jei norisi ką nors vartoti, vietoje vaistų geriau išgerti vaistažolių arbatos. V.Skirkevičius tiki, kad ligas galima išgydyti žolelėmis, tik reikia tiksliai žinoti, kokiam žmogui kokių vaistažolių ir kokio jų kiekio reikia. Tos pačios žolelės skirtingus žmones gali veikti skirtingai.

Vidinės ramybės svarba

Garsiam vaistininkui pritaria ir žolininkė Danutė Kunčienė. Ji mano, jog geros sveikatos šaltinis yra vidinė ramybė. Daugeliui pažįstamas pavasarį apimantis nerimo jausmas. Šiuo metų laiku dažnas į viską reaguoja jautriau, susiduria su netikėtais nuotaikų pokyčiais. Ką jau kalbėti apie po žiemos nusilpusį imunitetą. Tad įvairioms ligoms prikibti pavasarį labai lengva. Jų išvengti padės darbas su savimi.

D.Kunčienė tiki, kad tik išmokus džiaugtis ir būti ramiam, ligos lankys daug rečiau. Žinoma, svarbi ir sveika mityba, judėjimas ir santarvė su gamta. No­rin­tiesiems iš­veng­ti per­ša­li­mo li­gų, moteris pataria nepulti iš karto gydytis cheminiais preparatais, o grū­din­tis, gerti daug šiltos arbatos. Pa­ju­tus kū­ne šal­tu­ką, reikėtų pa­mir­ky­ti ko­jas karšta­me van­de­ny­je su drus­ka, jo­du ar bul­vių nuo­vi­re ir ma­sa­žuo­ti jas įvai­riais šil­dan­čiais te­pa­liu­kais. La­bai ge­rai su­val­gy­ti ir su­muš­ti­nį su čes­na­ku ir li­nų sė­me­nų alie­ju­mi, di­džių­jų dil­gė­lių la­pų mil­te­liais. Žolininkė ragina nepamiršti, kad kai kurios žolelės atstoja vaistus. „Pavyzdžiui, pel­ki­nių vin­gio­rykščių la­pų ar­ba­ta vei­kia pa­na­šiai kaip as­pi­ri­nas – skys­ti­na krau­ją ir ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą. Pi­lia­rožių šak­nų nuo­vi­ras gy­do ko­su­lį, bron­chi­tą, virš­ki­nimo trak­to glei­vi­nės už­de­gi­mą. Pa­pras­tųjų rau­do­nė­lių arbata pa­de­da leng­viau at­si­ko­sė­ti ir mažina gal­vos skaus­mą, o kiaul­pie­nių ir var­na­lė­šų arbatos yra pui­kios ka­sos pa­gal­bi­nin­kės“, – pa­sa­ko­jo D.Kunčienė.

Verta žinoti

Iš au­ga­li­nės ža­lia­vos ga­mi­na­ma 35–40 proc. vais­ti­nių pre­pa­ra­tų.

Įvai­rių ša­lių liaudies medicinoje ap­ra­šo­ma dau­giau kaip tūkstantis vais­ti­nių au­ga­lų rū­šių, Lie­tu­vos tra­di­ci­nė ir liau­dies me­di­ci­na var­to­ja 462 rū­šis.

Tarp che­mi­nių ir na­tū­ra­lių vais­tų var­to­ji­mo tu­ri bū­ti 2–3 va­lan­dų pertrauka.

Per dažnai vartojant cheminių vaistų daž­niau susergama lė­ti­ne in­tok­si­ka­ci­ja, dis­bak­te­rio­ze, di­stro­fi­ja ir ki­tomis sis­te­mi­nėmis li­gomis.

Che­mi­nis vais­tas or­ga­niz­me su­trik­do ne tik li­gos pa­to­ge­ne­zės me­cha­niz­mą, bet ir kai ku­riuos nor­ma­lios re­gu­lia­ci­jos pro­ce­sus: blo­kuo­ja bio­che­mi­nes re­ak­ci­jas ir re­cep­to­rius, neut­ra­li­zuo­ja hor­mo­nų ir ki­tų bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų po­vei­kį. Ne­pa­gei­dau­ja­mas vais­ta­žo­lių ir ho­me­o­pa­ti­nių vais­tų po­vei­kis yra mi­ni­ma­lus.

Eglė Valionienė,

valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lėtinė inkstų liga paliečia milijonus europiečių: kaip ją atpažinti?
Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milij...
Pagalba kenčiantiems nuo psichikos ligų prieinama ne tik specializuotose įstaigose
„Ilgą laiką kęsti psichologinį diskomfortą, susitaikyti su slogia nuotaika, prarastu gyvenimo džiaugsmu ar bandyti...
Veiksmingiausi būdai pasirūpinti savo psichikos sveikata
Dabartiniame pasaulyje, susiduriant su pandemija, klimato kaita, finansiniu nesaugumu, karu ir kitais iššūkiais, tinkamo...
Kepenys – vienas svarbiausių organizmo instrumentų: kaip atpažinti ir gydyti pažeidimus?
Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas bei stambiausia virškinimo liauka atliekanti daugiau nei 500 funkcijų...
Pablogėjusi savijauta gali reikšti skydliaukės sutrikimus. Kaip atpažinti?
Slenkantys plaukai, nerimas, svorio pokyčiai – skydliaukės hormonų disbalanso pranašais gali tapti simptomai,...
DIENOS KLAUSIMAS
Ar naudojate odos apsaugą nuo saulės?
Taip, naudoju kremą su SPF 50
Taip, naudoju įvairius kremus
Ne, nes noriu kuo daugiau įdegti
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų