Antradienis, 2024.02.27
Reklama

Vaistai – griežtai tik iš farmacininko rankų: kodėl?

Kristina Aksamitaitė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-04-18 00:02:06

VLMEDICINA.LT gavo skaitytojo nuotrauką, kuri dar kartą privertė grįžti prie vaistų pardavimo degalinėse bei prekybos centruose klausimo. Nuotraukos, kurioje pacientui siūloma iš Klaipėdos vaistinės važiuoti net iki Kauno, autorius klausė: „Tai ką daryti, jei skubiai prireiktų vaistų? Važiuoti iki Kauno iš pajūrio? Gal juokaujate?“ Jo teigimu, visai neprasta mintis imti prekiauti vaistais degalinėse ar prekybos centruose. Bet ar tikrai?

Užrašas ant vienos Klaipėdos vaistinės durų nurodo, jog artimiausia vaistinė, dirbanti naktį, įsikūrusi Kaune. VLMEDICINA.LT skaitytojo nuotr.

Priminsime, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos užregistruota farmacijos įstatymo pataisa, kuri leistų tam tikrus nereceptinius vaistus pardavinėti mažmeninės prekybos tinkluose ir degalinėse, nėra naujovė. Tai buvo siūlyta ir anksčiau net du kartus, tačiau Seimas abu kartus šioms pataisoms nepritarė. Pataisų esmė – gerinti vaistų prieinamumą, tačiau ekspertai abejoja šių pataisų veiksmingumu.

Užrašas – pagal reglamentą

Klaipėdos m. savivaldybės įmonės „Sportininkų vaistinė“ vedėja Liucija Sidabrienė VLMEDICINA.LT sakė, kad prekybos vaistais degalinėse ir parduotuvėse nepalaiko: „Vaistus gali parduoti tik farmacijos specialistas.“

Ji paaiškino ir užrašo ant vaistinės durų, kuris papiktino skaitytoją, atsiradimą. Esą Lietuvos farmacijos įstatymas reglamentuoja nurodyti artimiausios visą parą dirbančios vaistinės adresą.

„Šeštadieniais klientų skaičius yra vidutiniškai tris kartus mažesnis negu darbo dienomis, todėl sekmadieniais nedirbame“, – paaiškino ji ir pridūrė, kad Klaipėdoje yra konkurentų vaistinė, dirbanti kasdien nuo 8 iki 23 val.

Nebūtų užtikrintas racionalus vaistų vartojimas

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorės Jūratės Kulberkienės manymu, vaistų įsigijimo prieinamumas Lietuvoje yra pakankamas: „Yra platus vaistinių tinklas, prekyba nereceptiniais vaistais internetu (nuotolinė prekyba) gerai veikianti, kaimo vietovių gyventojai aprūpinami vaistais (net ir kompensuojamais) per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas“.

Visi minėti prekybos vaistais kanalai, pasak jos, veikia pagal griežtai numatytus reikalavimus, o veiklos klaidos gali būti atsekamos. J. Kulberkienės teigimu, visuotinai žinoma, kad vaistai yra specifinė prekė. Nuolat akcentuojama, kad būtinas racionalus vaistų vartojimas.

„Prekyba vaistais degalinėse ar kitose mažmeninėse prekybos vietose niekaip neprisidėtų prie iniciatyvų vartoti vaistus racionaliai. Be to, yra daugybė reikalavimų, kurių laikomasi parduodant vaistus vaistinėse (ir internetu), ko nebūtų įmanoma užtikrinti degalinėse“, – įsitikinusi Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė.

Pasak jos, jeigu naktį prireikia pagalbos nedelsiant ir negalima laukti iki bet kurios vaistinės darbo laiko pradžios bei norima įsigyti vaistų nedelsiant, tikrai degalinė negali būti ta vieta, kuri išgelbės nuo pavojaus sveikatai.

Vaistininkas per daug apkrautas

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektoriaus dr. Kosto Ivanausko, siūlymas pardavinėti kai kuriuos vaistus degalinėse arba prekybos centruose tėra ėjimas populizmo keliu. „Taip yra kai kuriose didelėse valstybėse, kuriose yra mažas vaistinių tinklas, o atstumai iki vaistinių labai dideli. Tada ant vaistų pakuočių, kaip ir ant cigarečių pakelių, lipinamos etiketės apie vaistų pavojingumą sveikatai. Ribojamas parduodamų vaistų kiekis. Leidžiama socialinė reklama apie vaistų žalą sveikatai“, – aiškino K. Ivanauskas.

Anot jo, Lietuvoje yra vienas didžiausių vaistinių tankumas Europoje. Problemos, kur nusipirkti vaistų, esą nėra.

„Vaistininkai dirba ribotą skaičių valandų per savaitę – dėl didelio streso ir atsakingo darbo su pacientais, dėl klaidų rizikos sumažinimo. Užsienio šalyse vaistininkas kontroliuoja savo pavaldinių farmakotechnikų darbą, kurie atlieka pagrindinį darbą surinkdami ir paruošdami vaistus parduoti. Pas mus Lietuvoje vaistininkas užkrautas techniniu darbu – vaistų surinkimu ir pardavimu pacientui, visų pacientų konsultavimu, kasos čekių skaičiavimu, pinigų priėmimu ir sutikrinimu, pačių vaistų priėmimu ir sutikrinimu, laikymo sąlygų užtikrinimu, gydytojų receptų kontrole (dažnai paskiriami ne tie vaistai, ne tos dozės ir t.t.)“, – vardijo K. Ivanauskas.

Gali baigtis mirtimi

Jei vaistai bus pardavinėjami degalinėse, pasak pašnekovo, nebus kas konsultuoja pacientus apie vaistų vartojimą, jų dozes, jų sąveiką su kitais vaistais, o ji gali būti mirtina.

„Vaistai sąveikauja tarpusavyje, sąveikauja su maistu, sąveikauja su alkoholiu, sąveikauja su žoliniais preparatais, su arbatomis. Vaistininko pareiga - užtikrinti gydytojo paskirto vaisto teisingą paskyrimą ir kontrolę, konsultuoti apie galimas pašalines reakcijas, sąveiką su kitais vaistais, teisingą vartojimą. Dabar diegiama Farmacinė rūpybos paslauga, kuri leis užtikrinti gydytojo, vaistininko ir paciento efektyvią sąveiką, siekiant geriausių rezultatų“, – kalbėjo lektorius.

Lietuvoje, anot jo, sukurta elektroninio recepto sistema, leidžianti sveikatos specialistui matyti, ką pacientas vartoja papildomai. Jei pardavinėsime vaistus bet kur, esą prarasime modernią paciento priežiūrą ir galimybę konsultuoti.

„Ir dabar pacientai gali pirkti vaistus nelegaliai turguje, bet niekas negali sukontroliuoti vaistų kokybės. Modernioje valstybėje pacientas yra didžiausia vertybė ir jo vieno palikti sprendžiant gydymo problemas negalima. Galimos mirtinos klaidos, kaip to paties vaisto pavartojimas kelis kartus, vaisto pavartojimas su neleistinu vaistu, vaisto pavartojimas ne laiku, ne pagal paskirtį, o pramoginiais tikslais, nereikalingiems simptomams slopinti ir t. t. Dėl to reikalinga vaistininko priežiūra ir kontrolė“, – aiškino K. Ivanauskas.

Atsirastų „vaistligės“ diagnozių

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius teigė, kad kaip mokslininkas galintis tvirtai pareikšti, jog vaistų pardavimas degalinėse bei prekybos centruose nenaudingas mūsų visuomenei.

„JAV pavyzdys rodo, kad dėl savigydos (be specialistų patarimų) kasmet į ligonines paguldoma 1,5 milijono gyventojų su diagnoze „vaistaligė“, 200 tūkst. nebepagydomi išeina Anapilin. Tokia diagnozė atsirastų ir Lietuvoje“, – įsitikinęs E. Tarasevičius.

Kaip vaistų chemijos specialistas jis sakė galįs patvirtinti, kad visi vaistai – tai cheminiai junginiai, kurie turi būti vartojami tik specialistui patarus: „Informacinis lapelis pacientui neaprašo visų galimų vaistų tarpusavio sąveikos su kitais vaistais, kuriuos pacientas jau pavartojo, atvejų. Degalinių pardavėjai neturi žinių apie vaistų cheminę sudėtį, firminių pavadinimų sąryšį su veikliąja medžiaga, kontraindikacijas ir nepageidaujamas reakcijas bei sąveika su kitais vaistais“. Juk pats „nekalčiausias“ vaistas acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) turi net 19 kontraindikacijų. „Žiniasklaidoje jauni internautai pageidauja gauti nuskausminančių vaistų nuo galvos ar danties skausmo, nes dažniausiai jis pasireiškia atvykus į degalinę. O ką daryti, jei skausmas ar kosulys atsiras miške begrybaujant, koncerto metu, per sporto varžybas ar paplūdimyje? Gal ir ten reikėtų vaistų kioskelių?“, – ironizavo E. Tarasevičius.

Vairuotojams jis siūlo pigų, patogų sprendimo būdą – į savo bagažinėje esančią vairuotojo vaistinėlę įsidėti prieš kelionę mažiausią kiekį reikalingų vaistų, nes tuos dažniausiai pasitaikančius negalavimus geriausiai žino pats vairuotojas ir jo bendrakeleiviai. Apskritai, pasak Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento, mūsų šalyje vaistų prieinamumas yra pavyzdinis visoje Europos Sąjungoje: „Turime apie 1400 vaistinių ir apie 740 pirminių sveikatos priežiūros centrų (ambulatorijų), kur gyventojai gali įsigyti ir berecepčių, ir kompensuojamųjų vaistų. Vienai vaistinei (įskaitant ambulatorijas) tenka vidutiniškai apie 1300 gyventojų. Palyginkime - Danijoje viena vaistinė aptarnauja 15 tūkst. gyventojų“.

Kiekvienas žmogus, žinodamas savo sveikatos būklę, pasak jo, turi turėti minimalią atsargą namų vaistinėlėje gydytojo ar vaistininko rekomenduotų vaistų. Tai esą būtų ir tam tikra laiko ir lėšų ekonomija.

„Dar prieš įvedant eurą teko matyti budinčioje vaistinėje užrašą, kad už kliento aptarnavimą naktį imamas 5 litų paslaugos mokestis, analogiškai kaip traukinyje (o ne kasose) perkant bilietą imamas 1,45 euro paslaugos mokestis. O dar prisidėtų kelionės išlaidos taksi ar nuosavu automobiliu iki tos budinčios vaistinės“, – kalbėjo E. Tarasevičius. O rimtų negalavimų atveju naktį, pasak jo, senjorams ar vaikams galima pasinaudoti greitosios pagalbos paslaugomis.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
BIOFITUS patarimai, kaip išsivaduoti iš lėtinio nuovargio
Gyvename nuolat skubančiame pasaulyje, kuriame keliami aukšti reikalavimai, todėl dažnas susiduria su lėtiniu nuovargiu...
Po ilgos darbo dienos skauda nugarą ir pečius: pataria, kokių priemonių imtis
Darbą prie kompiuterio dažnai lydi nugaros ir pečių skausmai. Nereta to priežastis – valandų valandos, praleistos...
Perioralinis dermatitas: ar darytis molekulinius alergijos kraujo tyrimus?
Klausimas. Prieš pusę metų ant veido – aplink burną ir prie išorinio vienos akies smilkinio atsirado raudonos šiek...
Galvoje ar ausyse girdite ūžesį? Gydytoja neurologė papasakojo, kada dėl jo reikėtų sunerimti
Netikėtai ausyse ar galvoje atsiradęs ūžesys, kitaip dar vadinamas tinitu, daugelį žmonių gali ne juokais išgąsdinti ir...
Praradote dantis, tačiau esate alergiškas metalams? Išeitis – cirkonio implantai
Dantų netekimas – nemaloni patirtis, neigiamai paveikianti ne tik šypsenos estetiką, bet ir gyvenimo kokybę. Nors...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų