Pirmadienis, 2024.06.17
Reklama

Vaisinės muselės gali padėti rasti vaistą nuo Parkinsono ligos

vlmedicina.lt | 2013-04-11 11:15:35

Balandžio 3-7 dienomis Vašingtone vykusios 54-osios kasmetinės Amerikos  genetikos bendruomenės (Genetics Society of America) konferencijos metu mokslininkai iš Tel Avivo universiteto pristatė eksperimentą su manitoliu, galintį padėti rasti vaistą nuo Parkinsono ligos. 

Pušis
Spygliuočiuose, jūros dumbliuose, grybuose randamas manitolis neleidžia lipniam alfa-sinukleino baltymui sulipinti Parkinsono liga sergančių asmenų smegenų juodąją medžiaga. Genovaitės Privedienės nuotr.

Manitolis (saldiklis) – tai natūralus angliavandenis alkoholis, randamas daugelyje augalų (spygliuočiuose, jūros dumbliuose, grybuose ir kt.). Pasak mokslininkų iš Tel Avivo, manitolis gali būti sėkmingai naudojamas ne vien tik maisto pramonėje. Manitolis yra patvirtintas kaip intraveninis diuretikas, skirtas išvaryti perteklinius skysčius. Jis taip pat leidžia vaistams įveikti hematoencefalinį barjerą – tampriai susijungusias ląsteles, kurios sudaro kapiliarų sieneles smegenyse. Tvirtos šias mažiausias kraujagysles laikančios jungtys šiek tiek atsiskiria praėjus 5 minutėms po manitolio infuzijos į miego arteriją ir lieka atviros maždaug 30 minučių.

Manitolis turi ir kitą savybę: jis neleidžia lipniam alfa-sinukleino baltymui sulipinti Parkinsono liga sergančių asmenų smegenų juodąją medžiaga. Ligos būsenoje baltymai iš pradžių netinkamai susilanksto, tada susidaro plėvelės, kurios jungiasi ir plečiasi suformuodamos lipnias fibriles.

Kai kurios biocheminės medžiagos, vadinamos molekuliniais šaperonais, paprastai stabilizuoja baltymus ir padeda jiems susivynioti į jiems įprastas trimates formas, kurios yra būtinos jų funkcijoms. Manitolis taip pat yra cheminis šaperonas. Taigi, jį galima panaudoti Parkinsono ligos gydymui leidžiant jam patekti į smegenis ir atstatyti įprastą alfa-sinukleino lankstymąsi.

Dr. Daniel Segal ir jo kolegos ištyrė manitolio poveikį smegenims šerdami juo vaisines museles, turinčias Parkinsono ligos formą, kuri pasižymi ypač susijungusiu alfa-sinukleinu. Tyrėjai eksperimento metu stebėjo muselių judėjimą. Sveikos muselės bandymo vamzdžio sienele paprastai juda tiesiai į viršų, tačiau muselės, kurių smegenis trikdo alfa-sinukleino sankaupos, lieka apačioje, galimas dalykas dėl to, kad jos negali įprastai judėti. Procentinė muselių, kurios užlipa vieną centimetrą per 18 sekundžių dalis leidžia įvertinti manitolio poveikį.

Eksperimentinis bandymas su muselėmis buvo atliekamas kasdien 27 dienas. Praėjus šiam laikui 72 proc. įprastų muselių lipo į viršų, lyginant su 38 proc. Parkinsono liga „sergančių“ muselių. Lipimo bandymo vamzdžio sienelėmis į viršų trūkumas rodo „smarkų motorikos sutrikimą“.

Priešingus rezultatus rodė išvestos muselės, kurios nešiojo žmogaus mutacinį alfa-sinukleino geną. Jos būdamos lervomis maitinosi manitoliu, kuriuo buvo pasaldinta medžiaga jų buteliukų apačioje. Šios muselės gyveno kur kas geriau – 70 proc. jų galėjo lipti praėjus 27 dienoms. Paėmus jų smegenų mėginius paaiškėjo, kad susikaupusio neteisingai susilanksčiusio baltymo buvo 70 proc. mažiau lyginant su smegenimis mutavusių muselių, išaugintų šeriant įprasta medžiaga be manitolio.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.


Logo

 

 

vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų