Vaikų savižudybių prevencija: ieškoma patikimų sprendimų

Santariškių klinikų filiale Vaikų ligoninėje vykusio seminaro – diskusijos savižudybių prevencijos klausimais dalyviai stengėsi rasti atsakymus ir sutarimą, kaip efektyviai reaguoti į vaikų ir paauglių savižudybės riziką Vilniaus mieste, kaip efektyviau dirbti prevencinį darbą ir geriau koordinuoti skirtingų institucijų veiklą.

Reklama

Iniciatyvos sukurti savižudybių prevencijos algoritmą Vilniaus miestui ėmėsi Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuras ir jo vadovas Marius Strička. Ir nors į susitikimą rinkosi tik Vilniaus miesto tarnybos, diskusijos dalyviai sutarė, kad tokia pagalba vaikui turi būti vienodai reali ir prieinama visos šalies regionuose.

Atsakymų į klausimą, kaip padėti vaikui, kol jis dar nesigriebė kraštutinių veiksmų, ieškojo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Paramos vaikams centro, Vilniaus miesto psichologinės-pedagoginės ir kitų tarnybų atstovai.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto doc. Marija Jakubauskienė pristatė jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelį – savižudybės prevencijos algoritmą.

Pasak Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėjos Jolantos Trinkūnienės, Vaikų ligoninės medikams svarbu, jog žudytis ar žaloti save bandęs vaikas ar paauglys, patekęs į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, laiku gautų efektyvią psichiatrinę ir psichologinę pagalbą, kuri būtų suteikta po susižalojimo stabilizavus vaiko fizinę būklę. „Jei tai bus aiškiai nurodyta algoritme, bus lengviau organizuoti pagalbą ir laikytis nurodytų sąlygų, nes tokia pagalba emociškai pažeistam vaikui turi būti suteikta kiek įmanoma greičiau,“– teigė ji.

Gydytojos nuomone, norint užtikrinti efektyvią pagalbą Vaikų ligoninės pacientams, turėtų dirbti pakankamai psichikos sveikatos specialistų: gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų, slaugytojų.

Dar svarbesnis veiksmingas kitų tarnybų susikalbėjimas ir bendradarbiavimas. Vaikų ligoninės stacionare susiduriama jau su pasekmėmis, teikiama ekstrinė pagalba, ir medikų globoje vaikas būna neilgai, todėl itin svarbu, į kokią aplinką jis grįžta, ar sulaukia pagalbos ten, kur gyvena ar mokosi.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad sprendžiant vaikų ir paauglių savižudybių klausimą, Vaikų ligoninės medikams aktyviais pagalbos teikėjais turi tapti švietimo įstaigų darbuotojai, greitosios medicinos pagalbos medikai, vaikų gydytojai poliklinikose, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, socialinių paslaugų ir seniūnijų socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, visuomenė.

Buvo minimi ir mokyklų psichologai, kurie galėtų atlikti nemažą prevencinį darbą, laiku pastebėdami, kada vaikui reikia pagalbos. Savo ruožtu tėvams taip pat tenka didelė atsakomybė nenumoti ranka į vaiko problemas, laikui pastebėti nerimą keliančius elgesio pokyčius ir kreiptis į savo apylinkės psichikos sveikatos centrą, ieškoti psichologo pagalbos. Tėvai ir vaikas turi žinoti, kad jie nėra vieni su savo problema.

Kaip pastebi gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė, skirtingų Vilniaus institucijų, palaikomų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Mykolo Majausko, bandymas ieškoti bendrų sprendimų, yra tiesus kelias efektyviai spręsti vaikų ir paauglių savižudybių problemą ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje. O pirmuosius rezultatus ir gerus pokyčius, tikėtina, pirmieji pajus Vaikų ligoninės medikai, nes tokių pacientų sulauks mažiau nei dabar.

Pernai metais į Vaikų ligoninę buvo atvežta 35 vaikai ir paaugliai, mėginusieji save žaloti ar žudytis, kur jiems buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Iš jų 17 buvo hospitalizuoti į Vaikų ligoninės skyrius. Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje pernai metais buvo gydomas 151 vaikas.