Šeštadienis, 2024.06.22
Reklama

Vaikų neurologė: vaikų darbo diena tampa ilgesnė už suaugusiųjų

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-14 14:38:55

Šiuolaikiniams vaikams tenka daugybė įvairiausių iššūkių, o juos įveikti nėra paprasta – vis daugiau informacijos vaikai gauna naudodamiesi naujomis technologijomis, jų miego laikas per pastaruosius 20 metų sutrumpėjo valanda, jie vis mažiau bendrauja su bendraamžiais, tėvais ir seneliais, mažiau sportuoja ir žaidžia lauke, jiems žymiai daugiau greito ir nesveiko maisto pagundų. Pasak Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos, gydytojos vaikų neurologės dr. Rūtos Praninskienės, tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikų dienotvarkėje atsirastų laiko sveikai pavalgyti, pažaisti kieme, pabendrauti su tėvais ir laiku eiti miegoti.

Vaikas valgo žuvį. Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

- Ketinimai ilginti mokslo metus jau pradėti įgyvendinti – šiais mokslo metais vaikai atostogaus keliomis savaitėmis mažiau. Kaip vaiko organizmą, jo smegenis veikia didėjantis krūvis mokykloje?

- Sudėtingesnis ir spartesnis tampa ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvenimas. Todėl tėvams reikėtų peržiūrėti savo atžalų dienotvarkę. Jei sudėtume pamokų, namų darbų ruošos, būrelių laiką, pamatytume, kad vaikų darbo diena tikrai ilga. Didelę jos dalį vaikai praleidžia dirbdami protinį darbą, todėl svarbu rasti laiko jiems reguliariai pavalgyti pilnaverčio maisto, pajudėti, pakankamai miegoti. Miegant pailsi nervų sistema ir vyksta atminties konsolidacija, nes tik tada dienos metu gauta informacija patenka į ilgalaikę atmintį. Vaikams svarbu būti fiziškai aktyviems, nes tai turi įtakos sveikam raumenų ir kaulų formavimuisi, kalcio apykaitai ir tuo pačiu poilsiui dirbant intensyvų protinį darbą.

- Kuo dabartiniai mokyklinukai skiriasi nuo ankstesnių kartų?

- Manau, kad šiandieninių moksleivių smegenys turi perdirbti greitai ir žymiai daugiau informacijos. Vaikai informaciją gauna įvairesniais būdais. Todėl jiems nėra lengva iš didelio srauto informacijos atsirinkti tai, kas svarbiausia, nes būtinas geras ir ilgalaikis dėmesio koncentravimas.

Šiuolaikinės technologijos veržiasi ir į jų mokymosi procesą, nes moksleiviai užduotis jau atlieka elektroniniu būdu. Spaudant kompiuterio klaviatūros mygtukus ir rašant rašikliu su informacija dirba skirtingos smegenų sritys.

Svarbūs dabartinių vaikų skirtumai nuo ankstesnių kartų yra ir trumpėjantis bendravimo laikas su bendraamžiais, taip pat tėvais, seneliais. Jie gerokai mažiau laiko praleidžia žaisdami lauke. Daug užkandžiauja nesveiko maisto, todėl didėja nutukimo rizika.

Mūsų ir užsienio mokslininkų tyrimai atskleidė, kad per 20 metų moksleivių miego trukmė sutrumpėjo daugiau nei 1 valanda.

Perdirginus nervų sistemą, pervargus, neišsimiegojus vaikai pradeda skųstis galvos skausmais, miego sutrikimais, dėmesio koncentravimo problemomis, nerimu, net depresija.

- Kodėl vaikams sunku susikaupti, kokios aplinkybės ar asmeninės savybės tai įtakoja?

- Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimai gali būti pirminiai – nulemti biologinių įgimtų faktorių: dopaminerginės sistemos brandumo sutrikimo, kuris būna tiek berniukams, tiek mergaitėms. Įdomiausia, kad mergaitėms labiau išreikštas dėmesio sutrikimas, o berniukams hiperaktyvumas.

Gerėjant galvos smegenų diagnostikos tyrimams, tai jau įrodyta ir žinoma. Švedai pirmieji atliko klinikinius tyrimus su vaikais, turinčiais dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimą, ir įrodė, kad omega-3 vartojusių vaikų grupė greičiau ir tiksliau atliko užduotis. Šiuo metu jie vykdo tolimesnius tyrimus su suaugusiais.

Antrinis dėmesio sutrikimas gali vaikus varginti dėl pervargimo, nereguliaraus miego režimo, nepakankamos miego trukmės, ar jei vargina obstrukcinės miego apnėjos dėl nutukimo.

- Teigiama, kad žuvų taukuose esančios omega-3 yra svarbios kenčiantiems nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo. Kokia Jūsų nuomonė?

- Mūsų nervų sistemai labai svarbios omega-3 riebiosios rūgštys, nes jos įeina į nervų sistemos ląstelių-neuronų sudėtį, o šių rūgščių organizmas nesintetina. Juk tik nedaugelis mūsų vaikų reguliariai valgo žuvį. Atliktuose eksperimentiniuose ir klinikiniuose tyrimuose įrodyta teigiama omega-3 reikšmė reguliariai jas vartojant bent 8 savaites.

- Ar žuvų taukuose esančios omega-3 gali pagerinti kognityvines funkcijas? Kokią reikšmę omega-3 turi neurologijoje?

- Kadangi omega-3 įeina į nervų sistemos ląstelių membraną, jos reikalingos naujų sinapsių formavimuisi, t. y., dalyvauja išmokimo procese.

Didelė šių riebalų rūgščių kaip papildomos priemonės reikšmė esant dėmesio sutrikimui, mokymosi problemoms bei sveikstant po persirgtų encefalitų/smegenų uždegimų, autoimuninių ligų.

Nuo 2007 metų egzistuoja nauja komplikuotų encefalitų grupė – autoimuniniai encefalitai. Jais serga ir įvairaus amžiaus vaikai. Manoma, kad į organizmą patekęs virusas ar bakterija gali išprovokuoti antikūnų gamybą prieš smegenų struktūras (receptorius). Ir šiandien dar nežinoma, kodėl taip atsitinka. Galbūt tai sąlygoja ilgalaikis stresas, vitamino D3 trūkumas ir kiti faktoriai, lemiantys tokią organizmo reakciją į infekcinių ligų sukėlėjus.

Vaikų išsėtinės sklerozės tyrimai taip pat atskleidė galimas šio susirgimo sąsajas su ilgalaikiu vitamino D3 trūkumu paauglystėje.

- Ar svarbu, kad pakankamai omega-3 vartotų besilaukiančios ir maitinančios moterys?

- Dabar net yra žinoma, kiek ir kokių rūgščių reikia tam tikrais gyvenimo etapais, o ypač vaikams ankstyvuoju smegenų raidos etapu.

- Yra tyrimų, rodančių teigiamą omega-3 poveikį gydant paauglių depresiją. Ką apie tai manote?

- Yra ne viena depresijos išsivystymo priežastis, aprašoma ir omega-3 teigiama įtaka, todėl gydymo komplekse šios riebalų rūgštys tikrai turėtų būti, ypač derinyje su vitaminu D3.

- Ar, Jūsų nuomone, žuvų taukų turėtų gerti ir sveiki vaikai, kurių mityba visavertė?

- Kadangi žuvų taukai yra ir omega-3 bei vitamino D3 šaltinis, - tai pats vertingiausias papildas, kurį turėtų vartoti bet kokio amžiaus vaikai atsižvelgiant į žinomas ir rekomenduojamas normas.

Žuvų taukai didina atsparumą infekcijoms, apsaugo nuo autoimuninių ligų, gerina dėmesio koncentravimą, teigiamai veikia emocijų ir nuotaikų kaitą.

Medicinoje yra daug dalykų, kurių mes nežinome, todėl naudokimės tuo, ką žinome, jei tai padės nuo ligų apsisaugoti patiems ir apsaugoti savo vaikus. Juk ilgalaikis žuvų taukų vartojimas padeda išvengti ligų, pagerina smegenų funkcijos epizodinį sutrikimą.

* * *

Nepaisant omega-3 svarbos, daugelis mūsų negauna šių riebalų rugščių pakankamai, jų nėra daugelyje maisto produktų. Turtingiausi EPR ir DHR šaltiniai yra žuvis ir jūros gėrybės, jūros dumbliai, taip pat kokybiški maisto papildai. Jei renkatės omega-3 maisto papildus, atkreipkite dėmesį į specialiai vaikams sukurtus produktus, kurių sudėtyje yra vitamino D, jie dažnai gaminami vaikų mėgstamų skonių. Skystus žuvų taukus įmaišykite į atšildytas uogas iš šaldiklio, jogurtą ar vaikišką kokteilį.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų