Vaikų ligoninėje atlikta reta neurochirurginė operacija epilepsija sergančiam vaikui

Šešerių metų mergaitei, nuo dvejų metų sergančiai epilepsija ir turinčiai pažintinių funkcijų raidos sutrikimą, Vaikų ligoninėje buvo sėkmingai atlikta reta neurochirurginė operacija, po kurios mergaitę varginę epilepsijos priepuoliai liovėsi.   

Kaip pasakoja Vaikų ligoninės gydytoja vaikų neurologė Asta Judickienė, vaikas sirgo epilepsija, atsparia vaistams nuo traukulių. Jai gydyti buvo išbandytos įvairios medikamentų kombinacijos, tačiau priepuoliai kartojosi, encefalograma rodė beveik nuolatinę bioelektrinę epilepsinę būklę lėtojo miego metu. Dėl to smarkiai nukentėjo mergaitės pažintinių funkcijų raida, vaikas tapo priklausomas nuo kitų žmonių priežiūros ir kontrolės, beveik nustojo kalbėti, pats valgyti, nebegalėjo savarankiškai vaikščioti, sunkiai valdė emocijas, atsirado ryški nuotaikų kaita, agresija.

„Tokiais atvejais, – sako gydytoja vaikų neurologė, – norint sumažinti priepuolių skaičių ir pagerinti pažintinę vaiko raidą, itin svarbu laiku atlikti operaciją. Nekontroliuojami epilepsijos priepuoliai ypač žalingi bręstančioms vaiko smegenims, nes jie trikdo pažintinių funkcijų raidą, todėl dabar manoma, kad jei vaikas patiria tokius priepuolius, ilgai svarstyti dėl operacinio gydymo nereikėtų“.

Vaikų neurologams į pagalbą atėję gydytojai neurochirurgai mergaitei prieš mėnesį Vaikų ligoninėje atliko vieną iš retesnių neurochirurginių operacijų, po kurios mergaitė, padedama reabilitacijos specialistų, sveiksta, vaikų neurologai jau džiaugiasi geresniais encefalografinio tyrimo rezultatais, priepuoliai liovėsi, vaiko emocijos tapo stabilesnės, gerėja raida.

Tris valandas trukusią operaciją atlikę Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas ir jo kolega iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centro neurochirurgas doc. Saulius Ročka pasakoja, kad „operuojant mergaitę buvo atliktas abiejų smegenų pusrutulių didžiosios jungties perskyrimas (kaliozotomija), nes vaikas sirgo epilepsija, kuri buvo išplitusi, neturėjo aiškaus židinio. Tokių operacijų griebiamasi, kai neįmanoma ligos priepuolių pašalinti medikamentais“.

Dažniau atliekamos operacijos sergantiems epilepsija, norint pašalinti lokalizuotą židinį, tačiau šiuo atveju operacijos tikslas buvo pasiekti, kad epilepsija smegenyse neplistų.

„Atliekant tokią operaciją, rizikos yra ir nemažai, – sako doc. S. Ročka – juk suardomi ryšiai tarp smegenų pusrutulių, o tai gali paveikti mąstymą, atmintį, tačiau žinant sunkią paciento būklę, renkamasi mažesnė blogybė iš dviejų“.

Anksčiau tokioms operacijoms atlikti vaikų neurologai vaikus siųsdavo į užsienio klinikas. Praktika parodė, kad tokie operuoti vaikai toliau vystosi normaliai, jų intelektas nenukenčia. Vaikų neurologų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, psichologų ir soc. pedagogų prižiūrimi vaikai gali augti, gyventi visavertį gyvenimą.

Gydytojai neurochirurgai teigia, kad epilepsijos chirurgijos operacijų Lietuvoje vaikams ir suaugusiesiems prireiktų 20-30 per metus. 2013 metais Vilniuje buvo atliktos 6 tokios operacijos: 5 suaugusiesiems ir 1 – vaikui.

VUL Santariškių klinikos