Vaikų fiziniam aktyvumui reikia daugiau tėvų dėmesio

Daugelyje Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, vaikų mitybos būklė dėl augančio antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimo – yra viena aktualiausių vaikų ir jaunimo sveikatos problemų. Šiai problemai išspręsti dažniausiai pasitelkiamos įvairios fizinio aktyvumo (FA) skatinimo strategijos, nes vaikams ypač būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, kylantis iš vidinio noro judėti, bėgioti, žaisti, išlieti energiją. FA – vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių žmogaus fizinį pajėgumą ir kintantis visą gyvenimą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai doc. Aušra Petrauskienė, Edita Albavičiūtė, Vilma Žaltauskė ir Olia Rusickaitė atliko tyrimą, kuriame analizavo Vilniaus apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajas. Tyrimo rezultatai paskelbti recenzuojamame „Visuomenės sveikatos“ moksliniame žurnale.

Mitybos būklė vertinama pagal kūno masės indekso rodiklį, kuris apskaičiuojamas įvertinus kūno masę ir ūgį. Pagal mitybos būklę vaikai yra skirstomi į liesus, normalaus kūno svorio, turinčius antsvorio ir nutukusius. Mitybos būklė yra susijusi ne tik su mitybos ypatumais, sėdimu gyvenimo būdu, genetiniais veiksniais, bet ir su fiziniu aktyvumu.

Analizuojant duomenis buvo siekiama įvertinti sąsajas tarp Vilniaus apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo. „Iki šiol Lietuvoje pradinių klasių vaikų FA yra mažai tyrinėtas, o Lietuvos pradinio mokyklinio amžiaus vaikų mitybos būklės ir FA sąsajos iš viso nėra analizuotos,“ – teigia tyrimo autorės.

Tyrimo metu 2008 ir 2010 m. buvo ištirti 1808 7 – 8 metų vaikai. „2008 m. Vilniaus apskrityje buvo pasirinktos ir ištirtos 26, o 2010 m. – 35 Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės miestų bei rajonų mokyklos. Antsvorį turėjo 12,2 proc. 7 – 8 metų moksleivių, o nutukusių buvo– 6,1 proc. Taigi iš viso su per didelio svorio problema susidūrė 18,3 proc. tiriamųjų. Tuo tarpu 11,4 proc. pirmokų buvo nepakankamo svorio,“ – teigia tyrimo autorės.

Nustatyta, kad „59 proc. tirtų mokinių turėjo tris kūno kultūros pamokas per savaitę, likusieji – dvi. Pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių mokinių lankė sporto arba šokių būrelius“. Nepaisant to, nustatyta, kad tik 37,7 proc. pirmokų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs.

Dauguma nepakankamai fiziškai aktyvių vaikų dažniau laiką praleisdavo prie kompiuterio, televizoriaus nei pakankamai fiziškai aktyvūs vaikai. Analizuojant duomenis paaiškėjo įdomi detalė – savaitgaliais tiek fiziškai aktyvūs, tiek nepakankamai aktyvūs pirmokai dažniausiai leisdavo laiką žaisdami kompiuterinius žaidimus arba prie televizoriaus. Tyrimo autorės svarsto, kad tokiam savaitgalio praleidimui įtakos galėjo turėti nesuplanuoti šeimos savaitgaliai. „Vaikų savaitgalio užimtumo planavimas priklauso nuo tėvų požiūrio į laisvalaikį, galimybių ir pastangų aktyviai gyventi, pvz., išvykti į gamtą, ekskursijas, sudaryti sąlygas lankyti būrelius,“ – svarsto autorės.

Rekomendacijos:

PSO pateikia vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijas. Visi vaikai ir jaunimas turėtų dalyvauti vidutinio – intensyvaus aktyvumo fizinėje veikloje ne trumpiau kaip 60 minučių kasdien. Dienos bėgyje visa fizinė veikla gali būti padalyta į trumpesnius nei 60 min. periodus, ir turėtų būti visapusiška ir įkvepianti tolesnį norą mankštintis.

Vidutinio intensyvumo kasdieninė fizinė veikla sumažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, padeda išlaikyti normalų kūno svorį, taisyklingą laikyseną, sumažina nutukimo riziką, gerina psichinės sveikatos būklę – mažina nerimą, depresiškumą, kelia savivertę.

Ingrida Jaselskytė,

LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas

Šaltinis:

Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Rusickaitė O. Vilniaus apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajos. Visuomenės sveikata. 2012; 4 (59): 86-95.