Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Vaikų endokrininės ligos ir slepiasi, ir klaidina

Zita Katkienė | 2015-03-06 14:15:37

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Chirurgijos korpuso Didžiojoje auditorijoje surengta konferencija „Vaikų endokrininės problemos“, skirta vaikų endokrinologams, pediatrams, šeimos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojoms. Visi šie gydytojai specialistai atsakingi ne tik už tai, kad būtų tinkamai diagnozuojamos bei gydomos endokrininės vaikų ligos. Pasak pranešėjų, jiems bei vaikų tėveliams atsakomybė tenka ir dėl to, kad vaikas laiku sulauktų medikų pagalbos, mat dažna endokrininės sistemos liga diagnozuojama per vėlai.

Natalija Smetanina, Edita Jašinskienė, Rima Bėrontienė
LSMU Kauno klinikos Endokrinologijos klinika gydytoja Natalija Smetanina (iš kairės), dr. Edita Jašinskienė ir dr. Rima Bėrontienė. Zitos Katkienės nuotr.

Cukrinis diabetas negali pasislėpti

Konferencijoje nuspręsta apžvelgti pagrindines vaikų endokrininės sistemos ligas, nes neretai šios vaikų ligos diagnozuojamos per vėlai, ilgai neatpažįstamos. Pasak konferencijos organizatorės RŠL Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotojos dr. Margaritos Valūnienės, kad taip nebūtų, endokrinologijos specialistai ragina atidžiau savo vaikus stebėti tėveliams, mokytojams, šeimų gydytojams, nes be jų rūpesčio vaikai į specialistų akiratį nepatektų.

Viena dažniausių endokrininės sistemos ligų – cukrinis diabetas.

„Ši liga negali pasislėpti – anksčiau ar vėliau ji vis tiek išaiškės. Uždelsus ligos pradžią gali ištikti koma“, - teigia Lietuvos vaikų endokrinologijos pradininkė, Moters ir vaiko klinikos vaikų endokrinologė Vida Miglė Liugaitė.

Vida Miglė Liugaitė
Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų endokrinologė Vida Miglė Liugaitė. Zitos Katkienės nuotr.

Cukrinio diabeto registras Lietuvoje pradėtas 1983 metais. Pradžioje jame buvo registruojami vaikai iki 14 metų, dabar į registrą įrašomi vaikai iki 18 metų. Turint registrą atsiranda galimybė analizuoti sergamumo tendencijas, lyginti. Gydytoja palygino kelių metų sergamumo rodiklius. Štai 1983 metais 100 tūkstančių vaikų teko 5,9 susirgimo, o 2013 metais – net 24,1 atvejo.

Medikė pažymi, jog dažniausiai cukrinis diabetas išryškėja paauglystėje, 10–14 metų bei 15-18 metų vaikams. Dažniau suserga berniukai, tačiau mažai atsilieka ir mergaitės.

Dažnam cukriniu diabetu sergančiam vaikui reikalinga geresnė medicinos priežiūra. Taip yra dėl to, kad ne visi vaikai dar naudoja insulino pompas, kurios ypač gerina gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą.

Cukrinis diabetas, anot specialistės, dažniausiai išsivysto dėl klaidingo gyvenimo būdo: per mažo fizinio aktyvumo, netinkamos mitybos.

Pirmieji cukrinio diabeto simptomai - troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas.

„Jie neatsiranda per vieną dieną, trunka mėnesį du, kol pastebi artimieji ir veda vaiką pas šeimos gydytoją“, - sako vaikų endokrinologė V. Liugaitė.

Gydytoja pastebėjo, jog pastaruoju metu situacija geresnė, nes artimieji jau moka pažinti ligos požymius.

„Anksčiau ir naktį kviesdavo – atvažiuokite, vaikui koma. Paaiškėja, jog jau mėnuo vaikas blogai jautėsi, bet visi tikėjosi, kad praeis“, - pasakoja pranešėja.

Margarita Valūnienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Valūnienė. Zitos Katkienės nuotr.

Konferencijos pranešėjai išskyrė neretai pasitaikančią vaikų ligą hipopituitarizmą, dėl kurio pavėluotai kreipiamasi pagalbos, kai vaiko skeletas jau susiformavęs. Nors žemaūgiškumo būklės ir dažnos, tačiau neretai uždelsiama diagnostika. Šiauliuose praėjusiais metais dėl Ternerio sindromo gydytos tik keturios mergaitės.

Būtina keisti mąstyseną!

Vaikų endokrinologės V. M. Liugaitės teigimu, didžiausia šiandienos problema – nutukimas. Šeimų gydytojai dar sako, kad nutukimas yra endokrininė problema. Tačiau endokrininės ligos problemos priežastimi yra labai retai. Dažniausia priežastis – persivalgymas ir mažas judėjimas. „Kompiuteriai – mūsų vaikų peiliai, nes leisdami dieną prie jų – mažai juda. Kelionės į mokyklą vos dvi stotelės, bet vaikai važiuoja autobusu. Be to vaikai valgo nesveiką maistą, geria nesveikus gėrimus. Būtina keisti mąstyseną, keisti požiūrį“, - teigia vaikų endokrinologė V. M. Liugaitė.

Pranešimą „Ca apykaitos sutrikimai vaikų amžiuje. Vitaminas D“ perskaitė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja dr. M. Valūnienė.

Pasak pranešėjos, prieš ketverius metus pradėtas tirti vitamino D kiekis kraujuje. Pastebėta, jog vaikams, o ypač paaugliams, trūksta šio vitamino. Kartais vitamino trūkumas yra labai ženklus.

Esant vitamino D stygiui vaiką apima nuovargis, raumenų silpnumas, vargina prakaitavimas, kojų sąnarių skausmai. Šiuos simptomus, pasak medikės,  galima skirti ir prie daugelio kitų ligų. Ypatingos rizikos grupės yra greitai augantys vaikai, paaugliai. Jiems profilaktiškai reikia 3-4 kartus daugiau vitamino D. Rizikos grupei priklauso vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis: kepenų, žarnyno, autoimuninėmis ligomis, cukriniu diabetu. Mažiausių grupėje – neišnešioti naujagimiai, patyrę perinatalinę asfiksiją. Rizikuoja ir mamos, sergančios cukriniu diabetu, nes dažnai gimsta vaikai, kuriems ateityje gali stigti vitamino D.

Medikai pataria atlikti vaikams kraujo tyrimą dėl vitamino D, ypač šaltuoju metų laiku, kai mažiau būnama saulėje, kuri taip pat yra vitamino D šaltinis. Pasak medicinos mokslų daktarės M. Valūnienės, iki dvejų metukų vaikams būtina profilaktinė vitamino D dozė. O paauglystėje taip pat reiktų gerti vitamino D papildų.

Trūkstant vitamino D yra didesnė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, silpsta imunitetas, net atsiranda polinkis į depresiją, dažniau lūžta kaulai, genda dantys. Vitaminas D padeda išvengti rachito, artrito, osteoporozės.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų