Vaikai globos namuose: kas sujaudino fotomenininkę ir ką kalba statistika

Iki spalio 6 dienos Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekos galerijoje „3A“ veikia paroda „Mažų širdelių paslaptys“, kurioje eksponuojamos fotografės Dianos Jagėlaitės – Čeginskienės užfiksuotos mažylių, gyvenančių Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, gyvenimo akimirkos. Deja, šiuo metu mūsų šalyje tėvų meilės nepatiria 95-iuose Lietuvos vaikų globos namuose augančių per tris tūkstančius vaikų. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigia, jog šiuose namuose augančių beglobių vaikų mažėja.

Reklama

Akyse – liūdesio dalelė

Fotografė Diana Jagėlaitė-Čeginskienė prisipažino, jog jai patinka fotografuoti vaikus, tai lyg iššūkis, nes jie nepozuoja, yra natūralūs, nuoširdūs, su paslaptimi, tad neįmanoma nuspėti, kokia bus nuotrauka.

„Mano atėjimas vaikams buvo naujiena. Iš pradžių jie apčiupinėjo ir mane, ir fotoaparatą. Jiems buvo labai įdomu, todėl prašė leisti pafotografuoti. Vienas berniukas mane vadino mergaite: „Mergaite mergaite, leisk ir man pafotografuoti“ . Kol ištyrinėjo mano fotoaparatą, prie manęs priprato. Vėliau, kai pamatydavo ateinant iš tolo, mojuodavo, atbėgęs apkabindavo, pašnibždėdavo, kad myli...“, - susijaudinusi pasakojo menininkė, kelis mėnesius stebėjusi ir fotografavusi mažylius.

Jos pastebėjimu, šie vaikai iš auklėtojų patiria daug šilumos, rūpesčio, nėra uždaryti tarp keturių sienų, - visapusiškai lavinami ir kartais dėmesio gauna gal net daugiau nei gyvenantieji šeimose.

„Tačiau jų akyse yra dalelė liūdesio, gilesnis, kažko ieškantis žvilgsnis, mažytė paslaptis. Rodos, šie mažieji per anksti subrendę, nevaikiškai susimąstę. Gal dėl to, kad trūksta individualios tėviškos šilumos? Mačiau, kaip įtėviai išsiveda vieną vaikutį, tai gražus vaizdas“, - atskleidė D. Jagėlaitė-Čeginskienė.

Dažniausiai įvaikinami – mažyliai

Šie fotografės užfiksuoti kadrai paskatino pasidomėti, ar per pastaruosius 20 metų mūsų šalyje sumažėjo valstybės globojamų vaikų. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, globos namuose augančių vaikų mažėja: praėjusiais metais juose gyveno 3275 vaikai; 2014 m. – 3562; 2013 m. – 3821; 2012 m. – 4030.

Tam turi įtakos tai, jog šalyje apskritai mažėja gyventojų, be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014-ųjų įgyvendinama institucinės globos pertvarka, kuria siekiama, kad jie augtų biologinėješeimoje, o likusieji be tėvų globos – globėjų, įtėvių šeimose ar šeimynose.

Laimei, nemaža dalis vaikų įvaikinami ar paimami globai. Įsivaikina dažniausiai susituokusios poros, negalinčios turėti biologinių vaikų; tad neįteisinusieji santykių sudaro tik apie 5 proc.; porų amžius - nuo 28 metų ir vyresni. Apie 36 proc. norinčių įvaikinti šeimų jau turi atžalų.

Didžioji dalis vaikus į savo šeimas priimančių šeimų sudaro Vilniaus ir Kauno miestų gyventojai, kurių pajamos yra vidutinės arba didesnės.

Globai paima dažniausiai šeimos, susietos giminystės ryšiais su globojamais vaikais, tai yra seneliai, tetos, dėdės, broliai, seserys. Šie žmonių dauguma gyvena didžiuosiuose miestuose. Pagal statistiką, 2015-aisiais apie 60 proc. visų globojamų šalies vaikų augo globėjų šeimose.

Kokios priežastys skatina tautiečius įsivaikinti?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žiniomis, įsivaikinti dažniausiai skatina negalėjimas susilaukti savų vaikų, noras jiems suteikti galimybę augti šeimoje. Be to, dalis tėvų svarsto ir apie gausesnę šeimą.

„Džiugu, jog kai kurie įsivaikina po antrą ir trečią vaiką, net ir turinčios biologinių vaikų“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Danutė Umbrasienė. Tačiau dažniausiai įvaikinami mažyliai iki trejų metų, nors, pasak specialistės, praėjusiais metais, lyginant su ankstesniais, padaugėjo įvaikintųjų, sulaukusių ir 4 – 6 metų.

Ji priminė, jog tik tada, kai sutvarkytas vaikų teisinis statusas, juos galima įvaikinti. Be to, tam būtinas tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. To nereikalaujama, jeigu tėvai nežinomi ar mirę, neterminuotai apribota jų valdžia ar jie pripažinti neveiksniais, paskelbti mirusiais.

Neigiami stereotipai

Visuomenėje gajos neigiamos nuostatos apie vaikus, gyvenančius globos įstaigose; trūksta žinių apie šių įstaigų žalą našlaičiams.

„Klaidingai manoma, kad vaikams globos įstaigose yra gerai vien todėl, kad patenkinami jų fiziologiniai poreikiai. Bet juk yra ir emociniai - individualus dėmesys, prieraišumas ir kiti, kuriuos vaikas gali gauti tik šeimoje ar šeimos aplinkoje“, - atkreipė dėmesį D.Umbrasienė.

Be to, didžioji dalis globos namuose augančiųjų vaikų yra 10–14 metų (34,1 proc. visų globos namuose gyvenančių vaikų) ir 15–17 metų (35,4 proc.) amžiaus, o dauguma lietuvių nori įsivaikinti mažą.

Mūsų šalyje paplitę neigiami stereotipai apie įvaikinimą ar globą, kurie galbūt turi įtakos asmenų apsisprendimui paimti be tėvų globos likusį vaiką: blogi jų genai, ilgas įvaikinimo procesas, įvaikina tik turtingieji. Daugeliui stinga informacijos apie genų įtaką ir paveldimumą, todėl tai kelia nerimą dėl gyvenimo kokybės ir galimų neigiamų pokyčių, priėmus į savo šeimą vaiką, kurio tėvai turėjo priklausomybių.