Užuot siūlę tablečių, gydytojai turėtų patarti sportuoti

Tie, kurie rūpinasi sveikata, sportuoja nuolatos, o ne tik artėjant šiltajam sezonui, LRT RADIJUI sako sporto ir sveikatingumo tinklo „Impuls“ sporto dalies vadovas Antanas Sakalauskas. Jo pastebėjimu, daugumai žmonių vis dėlto labiau rūpi statusas ir mados šauksmas – kad sportuojama, sveikai maitinamasi. Pasaulio ir olimpinis čempionas Gintautas Umaras teigia, kad žmonės daugiau sportuotų, jei gydytojai nurodytų, kaip tai daryti, o ne pasiūlytų tablečių: „Juk sporto poveikis ilgalaikis ir daug efektyvesnis sergant daugeliu ligų, kurios kankina žmones ir palengva nuvaro į kapus.“

Reklama

Žmonėms svarbu ne sportas, o statusas, kad sportuojama

Artėjant vasarai, žmonės ima galvoti ne tik apie naują garderobą, bet ir apie tai, kaip atrodys paplūdimyje, LRT RADIJUI sako sporto ir sveikatingumo tinklo atstovas A. Sakalauskas. Anot jo, tie, kurie rūpinasi sveikata, sportuoja nuolatos, o tie, kurie ruošiasi šiltajam metų sezonui, sportuoti ima tik dabar.

Grupinių treniruočių programos vadovas Andžejus Gunevičius sutinka, kad pas mus užsilikęs grožio kultas, tad prieš vasarą visi nori gerai atrodyti ir atsikratyti nereikalingų kilogramų, bet nereikia galvoti, kad tai pavyks padaryti per mėnesį ar du.

„Žiniasklaidoje daugybė gražių kūnų – visi mato, visi dalijasi. Tad žmonėms svarbu ne vien sportas, bet ir statusas – aš sportuoju, sveikai maitinuosi. Tai – ir mados šauksmas“, – pastebi A. Sakalauskas.

Pasak pasaulio ir olimpinio čempiono G. Umaro, padėtį Lietuvoje gali iliustruoti ir tai, kad per metus tūkstančiui gyventojų tenka 12 naujų dviračių, kai Norvegijoje, Vokietijoje, Olandijoje – apie 60, Suomijoje – 57. Kita vertus, dviračių sportas Lietuvoje nėra labai mėgstamas dėl nesutvarkytos infrastruktūros. G. Umaro teigimu, ne tik Vilnius, bet ir kiti miestai turi panašių bėdų, nebent vienintelis Panevėžys gali pasigirti, kad privačia vieno žmogaus iniciatyva beveik prieš 20 metų buvo pradėta kurti dabar egzistuojanti sistema.

„Dėl jos kokybės galima ginčytis, bet iš vieno miesto krašto į kitą gali nuvažiuoti dviračių taku. Vaikai į mokyklą gali nuvažiuoti, o to nė vienas kitas miestas neturi. Viename kongrese buvo labai gerai pasakyta – tiesti naujus dviračių takus ar tobulinti turimus reikia ne tiems, kurie važinėja, o tiems, kurie dar nevažiavo. Tada keisis mūsų požiūris“, – pabrėžia G. Umaras.

Tikina, kad sportui būtinas grynas oras

Pasiteiravus, kokie žmonės renkasi sportuoti sporto klube, A. Gunevičius sako, kad lankytojai yra įvairaus amžiaus ir socialinio statuso, nes pasirinkimas didelis – įvairios sporto šakos, plaukimo baseinai, sūkuriniai baseinai, grupinės ir asmeninės treniruotės.

Galvojantiems, kokias treniruotes rinktis, A. Sakalauskas pataria apgalvoti tikslą – ar norima pagražinti kūno linijas, ar pastiprinti raumenyną, ar padėti kūnui stiprėti po traumų: „Per grupines treniruotes šios problemos ir tikslai nėra identifikuojami. Kryptį galima pasirinkti, bet neatliekami testai, nežiūrima, kokios raumenų grupės dominuoja.“

Dirbdami su asmeniniu treneriu, tikina A. Sakalauskas, tikslą pasieksime greičiau, nesusižalosime, nes būsime prižiūrimi. „Mes nepradedame mokytis vairuoti patys – einame pas specialistą. Kai norime tikslą pasiekti greičiau ir saugiau, asmeninis treneris – išeitis. O vėliau jis rekomenduoja ir grupinius užsiėmimus“, – kalba A. Sakalauskas.

G. Umaras pabrėžia, kad sportui reikia gryno oro, juk ir taip labai daug laiko praleidžiame uždarose patalpose: „Kūdikius būtina kelioms valandoms palikti lauke. O mes užaugame ir nebereikia deguonies? Oras ir judesys erdvėje – ypač gerai emociškai nuteikiantis dalykas. Kiekvienas, kuris mėgsta vakarais pasportuoti, jei dieną nepavyksta, nueina miegoti žvalus. O jei nepavyksta to padaryti, lieka sugniužęs, suglebęs.“

Jo nuomone, į sporto sales reikia eiti dėl specifinių poreikių, pavyzdžiui, vyresniems dėl lankstumo, dėl parinktų jėgos treniruočių, – tai reikalinga ir gerina sveikatą. „Mes gerai pajudėtume, jei atėję pas gydytoją gautume patarimų, ką turime daryti. Bėda, jei gydytojas pasako, kiek kokių tablečių gerti. Juk sporto poveikis ilgalaikis ir daug efektyvesnis sergant daugeliu ligų, kurios kankina žmones ir palengva nuvaro į kapus“, – pastebi G. Umaras.

Be abejo, pabrėžia jis, dėl bet kokių treniruočių (bėgimo, plaukimo, važiavimo dviračiu ir kt.) labai gerai pasitarti su asmeniniu treneriu, nes svarbu normuoti krūvį – negalima nusikankinti, savaitę kęsti skausmus ir padaryti išvadą – tai ne man.

Dauguma sportuoja nekryptingai

A. Gunevičius sutinka, kad dažnai pradedama sportuoti nekryptingai, neatsižvelgiant į jėgas, neturint tinkamos avalynės ar aprangos: „Ateina maratonų laikas, ir visi nori bėgioti – 10, 20 ir daugiau kilometrų. Bet pradžioje tiek nebėkite. Pradėkite nuo vieno kilometro, greito pasivaikščiojimo. Kitu atveju būtina ruoštis, ir ne mėnesį ar du.“

Beje, primena pašnekovas, nėra gerai bėgioti asfaltuota danga – reikėtų bėgti per žolę, bet didžiausia problema mieste, kad minkštų takų neturime daug.

A. Sakalauskas priduria, kad yra stadionų, kuriuose minkšta danga, be to, vertėtų įsigyti tinkamą avalynę. O jei žmogus neįvertina savo jėgų ir pasirenka per didelį krūvį, A. Sakalausko teigimu, prasideda uždegiminiai procesai – raumenyse atsiranda mikroįtrūkimų, todėl ima skaudėti.

Pasiteiravus apie maisto papildus, A. Sakalauskas atsako, kad svarbiausia – tinkama mityba: „Jei tinkamai maitinsimės, mums nereiks papildų, nes gausime visų medžiagų su maistu. Bet, kadangi gyvenimo tempas toks, kad net nespėjame pavalgyti arba valgome netinkamą maistą, pasitelkiame sintetiniu būdu išgautas maisto medžiagas.“

Raumuo, aiškina A. Sakalauskas, ima nykti nuo 30 metų, jei negauna tinkamo krūvio, tad, norint jį išsaugoti, reikia dirbti. O vyresniame amžiuje svarbus pulsas. „Tai svarbu ir bėgant. Kai kurie sako – aš bėgioju ir bėgioju, bet svoris nekrenta. Taip, nes kai pulsas labai padažnėja, organizmas reaguoja, t. y. jis užrakina atsargas, nes nežino, kas bus“, – tikina jis.

G. Umaro teigimu, dviratis ypač gerai tiems, kurie negali bėgioti arba dar negali bėgioti, be to, važinėjimas puikiai nuteikia emociškai ir, svarbiausia, stiprina nugaros raumenis.

„O kaip reikėtų pradėti judėti? Savaitę ar dvi pakanka spartaus ėjimo. Žygiuokite valandą – bet kur ir taip, kad, kaip kardiologai pasakytų, nuo prakaito sudrėktų tarpumentis. Vyresniems taip pat užtenka sparčiau pasivaikščioti. Ir būtina klausytis savo kūno, nes treniruotė ne tik darbas, bet ir poilsis“, – kalba G. Umaras.

A. Sakalauskas pastebi, kad pravartu pajudėti ir 20 minučių, nebent norima numesti svorio – tada rezultato nesitikėkite: „Per pirmas 20 minučių organizmas išnaudoja sukauptą energiją, o tik paskui pradeda imti iš atsargų. Tad kiekviena vėlesnė minutė priartina prie rezultato. O nevalgyti turime likus 1,5 val. iki treniruotės. Taigi dirbti reikia kryptingai.“