Pirmadienis, 2024.06.17
Reklama

Universalūs vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų jau pakeliui?

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-05-06 00:01:27

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirčių visame pasaulyje priežastis. Mirtys nuo šių ligų kasmet sudaro net apie 30 proc. visų mirčių. Didžiausia dalis mirčių iš šių 30 proc. įvyksta dėl koronarinių širdies ligų (krūtinės anginos ar miokardo infarkto) arba dėl insulto. Johns Hopkins universiteto (JAV) mokslininkai, rodos, rado naują vaistą, galintį padėti visokeriopai išspręsti šią problemą.

Kraujospūdžio matavimas
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligas sukelia įvairūs sutrikimai širdies raumenyje ir kraujagyslėse. Algirdo Kubaičio nuotr.

Manoma, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kasmet nenumaldomai augs. Todėl tokios organizacijos, kaip PSO, vykdo prevencinę kontrolės programą. Pavyzdžiui, įvairiais būdais skatina visuomenę keisti gyvenimo būdą: nerūkyti, nevartoti alkoholio, reguliuoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą. Tikima, kad ilgainiui įvairių organizacijų pastangos ir programoms skirtos lėšos sugrįš. Tačiau kai kurie mokslininkai nori pasiekti greitesnių rezultatų ir sumažinti tokį mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mastą čia ir dabar, o ne „kada nors“.

Pažabojo sudėtingus metabolinius procesus

Prisiminkime tai, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligas sukelia įvairūs sutrikimai širdies raumenyje ir kraujagyslėse. Dėl to gali išsivystyti koronarinės, cerebrovaskulinės, reumatinės širdies ligos, gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti periferinė arterijų liga, širdies nepakankamumas.

Pagrindinis kraujagyslių pažeidimas, turintis įtakos šių ligų atsiradimui – aterosklerozė. Per tam tikrą laikotarpį iš riebalų sankaupų ant arterijų sienelių susidaro aterosklerotinės plokštelės. Arterijos siaurėja ir standėja, sutrinka deguonies ir maisto pernešimas į įvairius audinius ar organus.

Johns Hopkins universiteto (JAV) mokslininkai, rodos, rado naują vaistą, galintį padėti visokeriopai išspręsti šią problemą. Dirbdami su laboratoriniais gyvūnais, jie aptiko būdą, kaip galima paveikti cholesterolio metabolinę „kelionę“ po mūsų organizmą. O po to - blokuoti per didelę cholesterolio gamybą, slopinti jo transportavimą, tvirtinimąsi ant kraujagyslių sienelių ir aterosklerozės vystymąsi. Nebesiformuotų aterosklerozinės plokštelės, nerandėtų, nestandėtų ir nesiaurėtų kraujagyslės, deguonimi ir maisto medžiagomis tinkamai būtų aprūpinami organai. Galiausiai būtų išvengta miokardo infarkto ar insulto bei daugybės kitų sveikatos problemų.

Apie vilčių teikiantį tyrimą rašoma balandžio 7 dienos žurnalo „Circulation“ numeryje.

Įgyvendinto eksperimento metu identifikuota ir išskirta viena molekulė, atsakinga už įvairius metabolinius mechanizmus. Tarp jų - ir cholesterolio panaudojimą organizme, jo transportavimą, kokybišką prisilipinimą prie arterijų sienelių. Molekulės „niekdarės“, kaip jas vadina tyrime dalyvavę Johns Hopkins universiteto mokslininkai, yra glikosfingolipidai. Jie sudaryti iš riebalų ir cukraus. Glikosfingolipidai randami ląstelių sienelėse ir yra atsakingi ne tik už su cholesteroliu susijusius procesus, bet ir už ląstelės augimą. Taip, kaip glikosfingolipidai reguliuoja ląstelės augimą, taip jie gali reguliuoti kelią, kuriuo organizmas kovoja su cholesteroliu ir cholesterolio kiekio didėjimą.

Kaip viskas vyko

Johns Hopkins universiteto mokslininkai naudojo žmogaus sukurtą cheminę medžiagą, vadinamą D-treo-1-fenil-2-dekanoilamino-3-morfolino-1-propanoliu. Arba, trumpai tariant, D - PDMP. Ši medžiaga sugeba blokuoti glikosfingolipidų veikląorganizme ir, ko gero, apsaugoti organizmą nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Žinoma, kol kas kalbama tik apie laboratorinio gyvūnėlio organizmą.

Laboratorinės pelytės ir triušiai buvo šeriami itin riebiu, daug cholesterolio turinčiu maistu. Kasdien duodamas D – PDMP veikė ne tik metabolinius, bet ir genetinius keliusbei reguliavo riebalų metabolizmą visapusiškai. Pavyzdžiui, keitė cholesterolio kelią į ląstelę, cholesterolio absorbciją iš maisto į ją. Taip pat cholesterolio pernešimą į audinius ir organus (ypač patekimą į kepenis), pasišalinimą iš organizmo.

Tyrimo vadovas kardiometabolizmo ekspertas Subroto Chatterjee pasakoja: „Rinkoje esantys preparatai su padidėjusia cholesterolio koncentracija organizme kovoja tik iš vienos pusės: arba slopina cholesterolio sintezę, arba apsaugo organizmą nuo per didelės cholesterolio absorbcijos. Bet juk aterosklerozė - daugialypė problema ir liga. Ją ir spręsti reiktų visapusiškai. Inhibuojant mokelulę, kuri daro milžinišką įtaką cholesterolio apykaitai ir jo sąveikai su įvairiais organizmo dariniais, gali būti pasiekiama daugiausiai naudos“.

Nustatyta, jog gydymo su D – PDMP metu sumažėjo „blogojo“ cholesterolio kiekis. Sumažėjo ir oksiduotų mažo tankio lipoproteinų kiekis. Šie lipoproteinai yra itin pavojingi. Prisitvirtinę laisvąjį radikalą, jie lengvai pakimba ant kraujagyslių sienelių, kenkia joms sukeldami uždegimą. Dargi skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.

Pastebėta ir tai, jog padidėjo „gerojo“ cholesterolio koncentracija. O šis cholesterolis ne ką mažiau pasitarnauja kovoje su „bloguoju“ cholesteroliu. Dar daugiau, ženkliai sumažėjo ir kitų riebalų, įeinančių į aterosklerozinių plokštelių sudėtį, - trigliceridų.

Vyko ir fermentinės sistemos pokyčių. Pelių, kurios buvo gydomos D – PDMP, organizme pakilo dviejų cholesterolio apykaitai svarbių fermentų koncentracija. Konkrečiau – fermentų, kurie padeda organizmui išlaikyti riebalų pusiausvyrą. Vienas tokių fermentų – lipoproteinlipazė. Padidėjus šio fermento kiekiui ir aktyvumui, kraujagyslių sienelės apsaugomos nuo pavojingų trigliceridų sankaupų.

Gydymas D – PDMP taip pat apsaugojo nuo riebiųjų plokštelių ir kalcio sankaupų prisitvirtinimo prie gyvūnų kraujagyslių sienelių. Šie rezultatai pasiekti paskiriant kasdieninę D – PDMP dozę gyvūnėliams, kurių mityboje buvo daugiau nei 20 proc. trigliceridų. Mokslininkai apskaičiavo, jog tokia mityba panašiausia į žmogaus, kuris pusryčiams, pietums ir vakarienei suvalgo po didelį riebų mėsainį. Mokslininkus nustebino ir toks faktas: pelių, kurios buvo maitinamos riebiu ir nesveiku maistu, bet gaudavo D – PDMP, arterijos buvo švaresnės ir sveikesnės nei pelių, kurios buvo maitintos sveiku maistu, bet negaudavo D - PDMP.

Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į tai, jog D – PDMP jau seniau buvo naudotas įvairiuose eksperimentuose su gyvūnais ar jų ląstelėmis  ir nustatytas kaip saugus cheminis preparatas. Pavyzdžiui, mažiausią efektyvią dozę didinant net 10 kartų, nepastebėta jokių šalutinių reiškinių.

Prognozė

Šiuo metu mokslininkai pluša laboratorijoje kurdami sudėtinį vaistą su D – PDMP. Sukūrus vaistą būtų galima sugrįžti prie tyrimų su gyvūnėliais ir galiausiai klinikinių tyrimų.

Johns Hopkins įgaliotinė ir atstovė spaudai Ekaterina Pesheva komentavo: „Molekulė, į kurią atkreipėme dėmesį, veikia visą širdies ir kraujagyslių sistemą ir netgi kitas organizmo sistemas. Šie tyrimai parodo, jog naujas, eksperimentinis vaistas keičia visą riebalų metabolizmą ir poveikį įvairioms organizmo struktūroms. Svarbiausia – D - PDMP eliminuoja širdies smūgio ir širdies ligų riziką“.

Mokslininkai mano, jog jiems iš dalies pasisekė atsidurti laiku ir vietoje, mat D – PDMP molekulė buvo sukurta gana seniai ir naudojama įvairiems tyrimams ir laboratoriniams darbams.

Kita vertus, per anksti džiaugtis dar nereikia, mat svarbu įsitikinti šio vaisto saugumu ne tik gyvūnams, bet ir žmogui.

Šaltiniai

Global atlas on cardiovascular disease prevention and control. Geneva, World Health Organization, 2011.

"Inhibition of Glycosphingo lipid Synthesis Ameliorates Atherosclerosis and Arterial Stiffnessin Apo E-/- Miceand Rabbits Fed a High Fatand Cholesterol Diet," published online April 7, 2014 in the journal Circulation.

https://www.examiner.com/article/would-you-rather-change-your-diet-or-take-a-prescription-drug

https://www.hopkinsmedicine.org/news/media/releases/johns_hopkins_scientists_alter_fat_metabolism_in_animals_to_prevent_most_common_type_of_heart_disease


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Burnos sveikata svarbi ne tik dantims, bet ir visam organizmui
Birželio 17 dieną pasaulyje minima Tarptautinė burnos higienisto diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į burnos higien...
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų