Antradienis, 2024.06.25
Reklama

Unikali procedūra: stentais sutvirtintos išsiplėtusios krūtininė ir pilvinė aortos dalys bei jos šakos

Santaros klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2022-12-07 11:12:18

Pirmą kartą Lietuvoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Intervencinės radiologijos skyriuje intervenciniai radiologai kartu su intervenciniais kardiologais atliko unikalią procedūrą. Tai yra pagrindinės ir stambiausios kūno arterijos – aortos – padengimas dengtu stentu (stentgraftu) dėl jos išsiplėtimo krūtininėje ir pilvinėje dalyje.

Aortos padengimas stentgraftu
Aortos padengimas stentgraftu

„Aorta – tai stambiausia žmogaus organizmo kraujagyslė, kuria deguonimi prisotintas kraujas iš širdies keliauja į įvairias organų sistemas. Šios kraujagyslės ženklus išsiplėtimas (mediciniškai vadinama aneurizma) yra pavojinga būklė, nes ji gali plyšti ir išgelbėti paciento gyvybę išlieka tik minimali galimybė. Todėl ją aptikus reikia laiku atlikti atviro tipo operaciją ar minimaliai invazyvią endovaskulinę (kraujagyslinę) intervencinę gydomąją procedūrą, kuri apsaugotų nuo aortos aneurizmos plyšimo. Pastaroji procedūra reikalauja minimalios intervencijos – punktuojama galūnės arterija ir per ją implantuojami stentai į atitinkamą kraujagyslę. Ji yra mažiau traumuojanti pacientą nei didelės apimties atviro tipo kraujagyslių rekonstrukcinė operacija“, – sako Radiologijos centro vadovas doc. dr. Artūras Samuilis.

Paciento, kuriam atlikta ši minimaliai invazyvi procedūra, aorta buvo išsiplėtusi iki pavojingo dydžio krūtininėje ir pilvinėje dalyje ties pagrindinėmis jos šakomis, maitinančiomis inkstų arterijas, žarnyną, kepenis, blužnį ir kitus vidaus organus.

„Kad būtų išvengta aortos plyšimo, jos aneurizma procedūros metu buvo padengta specialiu vamzdeliu, t. y. dengtu stentu, į kiekvieną jos šaką įvedant papildomus stentus tam, kad pacientas išvengtų itin didelės apimties ir rizikingos atviros chirurginės operacijos,“ – aiškina Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas-intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas. – Viskas padaroma vienu etapu be didelio pjūvio – aorta ir jos šakos nuo krūtininės dalies iki šakojimosi į kojas maitinančias arterijas padengiamos per 7 mm ir 3 mm pjūvelius kirkšnies ir rankos arterijose. Tokios operacijos trunka 4–6 valandas. Naujos technologijos ir auganti specialistų patirtis ateityje leis patenkinti vis didėjantį tokių procedūrų poreikį.”

Pacientui specialaus pasiruošimo nereikia, procedūrą galima atlikti ir kitų patologijų turintiems, vyresniems ar kliniškai sunkesniems ligoniams. Procedūrą atlikę gydytojai kardiologas-intervencinis kardiologas dr. Andrius Berūkštis ir radiologas-intervencinis radiologas Rokas Girčius sako, kad tokios medicininės intervencijos planuojamos iš anksto, ypač svarbus pasirengimo etapas: „Atliekami matavimai kompiuterinės tomografijos vaizduose, užsakomos reikalingos priemonės (kartais dengtas stentas gaminamas individualiai pagal paciento anatomiją) ir suplanuojama procedūros eiga, – aiškina dr. Andrius Berūkštis. – Svarbu paminėti ir tai, kad po šios procedūros pooperacinis periodas yra labai trumpas – šis pacientas, kuriam endovaskuliniu būdu vienu metu buvo protezuota krūtininė ir pilvinė aorta, namo buvo išleistas antrą parą po intervencijos, jam nereikalinga reabilitacija.“

Kai atliekama atvira tokios ilgos aortos dalies operacija, pooperacinis periodas sunkus ir pacientai ilgą laiką turi gydytis ligoninėje. „Džiaugiuosi jog galėjome padėti dar vienam itin sudėtinga ir gyvybei grėsminga aortos liga sergančiam pacientui taikydami naujausius ir pažangiausius endovaskulinio gydymo metodus“, – sako dr. A. Berūkštis.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų